Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, prognozuojantis vartotojų nuotaikas balandžio mėnesį, nukrito iki minus 15,5 punkto, palyginti su patikslintu minus 8,5 punkto kovo mėnesį.
Viltys, kad su koronavirusu susijusių sveikatos apribojimų panaikinimas paskatins ekonomikos atsigavimą, sunyko vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pažymėjo „GfK“ vartotojų ekspertas Rolfas Buerklis.
Ypač smarkiai sumenko pajamų lūkesčiai, kurie kovo mėnesį sumažėjo 25 punktais iki minus 22,1 – žemiausio lygio nuo 2009 metų sausio, kai finansų krizė buvo pasiekusi patį įkarštį.
Konfliktas suteikė naują postūmį ir taip aukštai infliacijai, todėl naftos ir dujų kainos smarkiai išaugo, baiminantis, kad tiekimas iš Rusijos gali būti smarkiai apribotas.
Didėjančios kuro sąskaitos reiškia, kad „vartotojai mato silpstančią perkamąją galią“, sakoma „GfK‘ pranešime.
Vasarį vartotojų kainos pakilo 5,1 proc., o nauji kovo mėnesio duomenys bus paskelbti trečiadienį.
Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų importo namų ūkių šildymui ir pramonei reikalingai energijai reiškia, kad šalies ekonomika yra ypač pažeidžiama karo poveikio.
„GfK“ apklausa, kurioje dalyvavo apie 2 tūkst. respondentų, atskleidė, kad vokiečiai tapo gerokai pesimistiškiau nusiteikę ekonomikos būklės atžvilgiu – kovo mėnesį rodiklis nukrito 33 punktais iki minus 8,9 punkto, nors per ankstesnius du mėnesius kilo.
Sankcijų poveikis, didelės energijos sąnaudos ir tiekimo grandinių, kurias nutraukė karas, padėtis reiškia, kad „recesijos rizika smarkiai išaugo“, pažymėjo institutas.
