Užsikertanti euro zonos ekonomika ir sulėtėjęs Rusijos ūkis kelia grėsmę besivystančiai Europai ir Vidurinei Azijai. Pasaulio bankas prognozuoja, kad augimas regione pernai sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 3,7 proc. 2013 metais.
Tokia prognozė atspindi smarkų Ukrainos ūkio susitraukimą, Rusijos ir euro zonos problemas, mažėjančias kapitalo įplaukas.
Rusijos ūkis pernai sulėtėjo iki 0,7 proc. Karas Ukrainoje, sankcijos, krentanti naftos kaina prisidėjo prie struktūrinio sulėtėjimo, nors krentantis rublis ir padidėjusios viešosios išlaidos rėmė eksportą ir pramonės produkciją paskutinį 2014 metų ketvirtį.
Kapitalo pasitraukimas, negalėjimas skolintis tarptautinėse rinkose lėmė, kad rublis JAV dolerio atžvilgiu nuo pernai sausio iki vidurio gruodžio atpigo 75 proc., nepaisant padidintos bazinių palūkanų normos ir Rusijos centrinio banko intervencijų į valiutų rinką.
Skolinimosi ir paskolų pratęsimo kaina smarkiai augo, o verslo pasitikėjimas ir investicijos – krito. Infliaciją paspartino Rusijos taikomas embargas. Dėl to rusų pajamų vertė smunka, taigi krenta ir vartojimas.
Karas turėjo labai skaudžių pasekmių Ukrainos ekonomikai. Skaičiuojama, kad pernai ūkis susitraukė 8,2 proc. Ukrainos grivina pigo 85 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Didelis skolų refinansavimo poreikis daro didelį spaudimą mokėjimų balansui.
NVS valstybių ekonomikų augimas smuko iki 1,5 proc. Tokiam sulėtėjimui didžiausią įtaką turėjo Ukrainos ekonomikos problemos. Rusijos bėdos padarė įtakos prekybai ir pinigų perlaidoms.
2014 metų pirmąjį pusmetį eksportoiš Kazachstano į Rusiją apimtys krito daugiau nei 10 proc., iš Uzbekijos – 20 proc. Kitas valstybes smarkiai paveikė piniginių perlaidų nuvertėjimas. Tadžikistanas ir Kirgizija, kur perlaidos iš Rusijoje dirbančių artimųjų sudaro atitinkamai 46 ir 29 proc. BVP, yra labiausiai pažeidžiamos. Siekdamos padidinti gyventojų perkamąją galią ir politinį stabilumą, kai kurios valstybės padidino viešojo sektoriaus atlyginimus ir socialines išmokas (Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas).
