Į redakciją 15min.lt kreipęsis Nerijus pasakojo panoręs pervesti pinigų Azovo batalionui, kurio kariai 2014-aisiais išstūmė rusus iš Charkivo ir Mariupolio, o dabar sudaro šių abiejų didmiesčių gynybos šerdį.
Azovo batalionas dabar priklauso Ukrainos nacionalinei gvardijai ir vaidina svarbų vaidmenį Mariupolio, uostamiesčio pietryčių Ukrainoje, Donecko srityje, gynyboje. Dalinio ištakos – savanorių organizacija, susibūrusi 2014 metais kovoti su Rusijos pajėgomis ir jos remiamais separatistais Ukrainos rytuose. Tiesa, Azovo batalionas yra sulaukęs kaltinimų dėl antisemitizmo ir radikalių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų.
„Aš bandžiau pervesti per „Swedbank“, pervedimas sugrįžo atgal su prierašu „dėl sankcijų rizikos“, – teigė vyras.
Jo aiškinimu, bankas reikalauja nurodyti adresato adresą, tačiau batalionas jo neturi. Kaip aiškina Nerijus, kituose bankuose atliekant tokį pavedimą pakanka nurodyti šalį ir pinigai pasiekia tuos, kuriems šiuo metų jie labai reikalingi.
Matydamas tokią situaciją, vyras laišku kreipėsi į savo banką.
Vyras rašė, kad jį liūdina tai, jog vykstant karui negali padėti Ukrainai dėl banko kaltės. Kreipdamasis jis prašė jo užklausą persiųsti vadovams, kad šie rastų išeitį – galimybę padaryti pervedimus, nenurodant adreso, kaip įmanoma kituose bankuose.
„Swedbank“ atsakė jam, kad yra dėkingi už kreipimąsi ir apgailestauja, tačiau adresas – šalis, miestas ir gatvė – šiuo atveju yra privalomas.
Nerijus nepasidavė – parašė dar keletą žinučių. Vyras nurodė nežinantis adreso, tačiau norintis pervesti pinigų į Ukrainą. Dar kartą pakartojo, kaip kiti bankai sprendžia šią problemą ir pasiūlė „Swedbank“ pasekti jų pavyzdžiu – t. y. kad į Ukrainą pinigus būtų galima pervesti nenurodant adreso.
Vis dėlto daugiau iš banko jokio atsako jis nesulaukė.
Papildyta: Išėjus straipsniui, skaitytojas Darius atkreipė dėmesį, kad vis dėlto batalionas adresą turi (м. Київ, пр. Перемоги, 83а (м. Святошин)). Jis skelbiamas oficialiame bataliono puslapyje azov.org.ua.
Taip pat, atkreipia dėmesį jis, pinigų batalionui galima nusiųsti per PayPal, gavėjai ua šiuo metu nemoka pinigų už gautas lėšas.
Bankas teisinasi nustatyta tvarka
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius 15min neatsakė, ar bankas karo kontekste į šias procedūras negalėtų pažvelgti lanksčiau ir rasti būdų, kaip finansinė parama adresatą vis dėlto galėtų pasiekti.
Perklaustas, kodėl bataliono nepasiekė šis konkretus pavedimas, S.Abraškevičius paaiškino: „Mariupolis patenka į Donecko regioną“. Pastarajam yra pritaikytos tarptautinės sankcijos.
Banko atstovas taip pat paaiškino platesnį kontekstą, kaip įgyvendinamos sankcijos ir mokėjimų į sankcionuotus regionus stebėsena.
Jis teigė, kad, atsižvelgdamas į tarptautines sankcijas, banko vidaus sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ turi teisę nevykdyti piniginių operacijų (taip pat ir lėšų įskaitymo) bet kokiomis valiutomis, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su šalimis arba regionais, kuriems taikomos ES ir / arba JAV visapusiškos sankcijos.
„Be to, „Swedbank“ gali sustabdyti piniginę operaciją į arba iš šalies ar regiono, kuriam taikomi embargai, kitos ribojamosios priemonės, taip pat kitų aukštos rizikos šalių ar regionų tam, kad ištirtų, ar piniginė operacija nėra susijusi su tarptautinėmis sankcijomis ir atitinka bankų korespondentų reikalavimus“, – aiškina banko atstovas spaudai.
Pasak S.Abraškevičiaus, šalių arba regionų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše, be kitų, yra šios šalys arba regionai – Irakas, Mianmaras (Birma), Libija, Sudanas ir Pietų Sudanas, Jemenas, Somalis, Padnestrės regionas, Luhanskas ir Doneckas.
Kaip teigia S.Abraškevičius, vertindamas, ar piniginė operacija yra susijusi su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais, „Swedbank“ tikrins sąsajas su taikomomis tarptautinėmis sankcijomis bei papildomai aiškinsis, ar:
- piniginė operacija yra susijusi su subjektu, esančiu arba veikiančiu vienoje(-ame) iš aukščiau išvardintų šalių arba regionų. Ši sąsaja gali būti tiesioginė (pvz., piniginė operacija gaunama iš mokėtojo, kurio adresas yra Kryme) arba netiesioginė (pvz., piniginė operacija gaunama iš kitos šalies (pvz., Turkijos), o prekės siunčiamos į Siriją);
- piniginė operacija yra susijusi su fiktyviomis bendrovėmis, kurios padeda išvengti tiesioginės sąsajos su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais;
- informacija, nurodyta piniginės operacijos detalėse, gali būti susijusi su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais (pvz., asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, laivas, miesto pavadinimas, uostas ir kt.);
- netrūksta esminės informacijos, reikalingos piniginės operacijos paskirčiai suprasti.
Informacijos prašoma, siekiant užtikrinant sankcijų įgyvendinimą
Lietuvos banko Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Reda Stanytė 15min sakė, kad, neturint informacijos apie konkrečias mokėjimo aplinkybes, sudėtinga yra komentuoti tokios banko prašomos pateikti informacijos pagrindą.
„Atkreipiame dėmesį, kad bankai siekdami valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, užtikrinti sankcijų įgyvendinimą, bankų korespondentų taikomus reikalavimus, be kita ko, gali prašyti pateikti informaciją apie lėšų gavėjo adresą“, – lakoniškai paaiškina R.Stanytė.
