Už kilogramą pomidorų – 1,9 euro, agurkų – 2 eurai, o saldžiųjų paprikų – 2,5 euro – tiek tiekėjams moka Lietuvos kariuomenė šiais metais, nors parduotuvėse šių produktų galima įsigyti kelis kartus pigiau.
Pavyzdžiui, už brokolius kariuomenė moka 5,53 euro už kilogramą, nors parduotuvėse tiek nekainuoja ir žiemą. Česnakai kariškiams atsieina 3,27 euro už kilogramą, kai e.parduotuvėje jų kaina – 1,95 Eur.
Šiemet pradėjusi veikti Gynybos resursų agentūra jau paskelbė 69 viešuosius pirkimus. Tačiau dešimtis pirkimų skelbia ir pati kariuomenė bei jos tarnybos ir padaliniai, tad pirkimai dar nėra visiškai centralizuoti.
Pati Lietuvos kariuomenė šįmet sudarė sutarčių už 26 mln. eurų. Logistikos įgulų aptarnavimo tarnyba sudarė sutarčių už 10 mln. eurų, Karo medicinos tarnyba – už 5,6 mln. eurų.
Sausus davinius internete perparduoda pigiau
Brangiausias kariuomenės pirkinys – sausieji daviniai, kurių pripirkta už 5,77 milijono eurų.
Jau skambėjo istorijos, kaip šiais daviniais prekiaujama internetu – iki šiol apstu skelbimų, siūlančių juos įsigyti po 3 eurus.
Tačiau pačiai kariuomenei tokie daviniai kainuoja gerokai brangiau – šiemet jų nupirkta po 5,53 euro už vienetą. Kariuomenė nusipirko 10 rūšių sausų davinių.
Nors pirkime ketino dalyvauti trys potencialūs tiekėjai, galiausiai pasirinkta iš vieno, nes du pasiūlymų taip ir nepateikė – UAB „Pakma“ sausus davinius tiekia bent nuo 2010-ųjų, tačiau anksčiau ir sutartys nebuvo viešos.
Viešųjų pirkimų tarnybos anksčiausiai paviešinta sutartis yra iš 2015-ųjų. Tuomet vienas sausas davinys kainavo 5,49 euro, tad kaina per ketverius metus nekito.
Maisto kainos artimos parduotuvėms, bet yra išimčių
Kariuomenė maisto produktus perka didelėmis grupėmis, tokios kaip „švieži vaisiai“, „daržovės“, ir panašiai. Todėl dažniausi laimėtojai – stambūs tiekėjai, tokie kaip „Sanitex“, „Viržis“, „Grūstė“, o tiesiogiai gamintojai kariuomenės pirkimuose nedalyvauja.
Kariuomenės 2018 m. mokamos kainos už maisto produktus dažniausiai prilygsta parduotuvėse esančioms kainoms – vieni produktai pigesni, kiti brangesni, nors kariuomenė paprastai perka dideliais kiekiais.
Antrą pagal dydį kariuomenės pirkimą šiemet gegužę laimėjo „Samsonas“, kuris tieks šviežias daržoves už 3,05 milijono eurų.
Pavyzdžiui, kilogramas pomidorų – 1,9 euro, agurkų – 2 eurai, o saldžiųjų paprikų – 2,5 euro. Parduotuvėse šie produktai šiuo metu gerokai pigesni, pavyzdžiui, „Barbora“ elektroninėje parduotuvėje kilogramas pomidorų kainuoja 0,99 euro, agurkai – 0,99 euro, o paprikos – 1,75–2,25 euro.
Tiesa, tiekėjai dažniausiai įsipareigoja pasiūlytas kainas užtikrinti trejus metus, taigi ir ne sezono metu. Tačiau numatyta galimybė kainas didinti ar mažinti atsižvelgiant į jų pokyčius rinkoje – tuo aktyviai naudojasi kiti tiekėjai ir kariuomenė.
Pavyzdžiui, bananų kainos šiemet buvo keičiamos net kelis kartus – pradžioje kaina augo iki 1,5 euro už kilogramą, po to buvo mažinama, iki 1,23 eurų. Šiuo metu „Barbora“ elektroninėje parduotuvėje kilogramas bananų kainuoja 0,79 euro, o parduotuvėse galima rasti dar pigiau.
„Rivona“ tradicinis pomidorų padažas kariuomenei „Grūstės“ parduodamas už 1,13 Eur už 900 gramų indelį, parduotuvėje „Norfa“ akcijos metu toks padažas kainavo 0,95 Eur, o įprasta kaina – 1,19 Eur.
O kava „Merrild“ 500 gramų pakuotėje parduotuvėse kainuoja apie 5,9 euro, kariuomenė šią kavą perka po 4,48 euro iš „Sanitex“.
Itin didelę kainą kariuomenė moka už „Viržio“ brokolius – 5,53 euro už kilogramą. „Barboroje“ šių daržovių kilogramą galima užsisakyti už 1,98 euro. Taip pat „Grūstės“ česnakai kariuomenei kainuoja po 3,27 euro už kilogramą, nors e.parduotuvėje jų kaina – 1,95 Eur. Brangiau kariuomenei kainuoja ir bulvės, kurios prekybos tinkluose šiuo metu pinga – mokama 0,38 euro už kilogramą.
Aprangos siuvimo schemos išliko, bet kainos mažėja
15min pernai rašė apie keistas schemas, kaip rengiami Lietuvos kariai – dalis bendrovių netgi neturėjo nė vieno darbuotojo, o atliko tarpininko vaidmenį. Taip pat aprangą kariuomenei siuvo Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), naudodamas iš tarpininkų nupirktus audinius.
Šitaip pasiūti rūbai tampa labai geri, jei vertinsime tik pagal kainą. Šiemet iš FMTC buvo nupirkti komplektai laivo uniformai, kurie naudojami drėgnu oru. Vieno komplekto iš kelnių ir striukės kaina – 486 eurai.
Tačiau yra teigiamų požymių, kad kainos pasukusios žemyn. Tarpininkas „Čitas“ lauko batų kojines ypač šaltam orui šiemet pardavė už 5,69 eurus, o pernai brangiau kainavo netgi įprastos kojinės. Perparduodamos to paties gamintojo – „Skinijos“ – kojinės.
Auksinių šaukštų skandale įsipainiojusi „Nota Bene“ niekur nedingusi iš kariuomenės pirkimų – sukurta nauja įmonė „ProGear LT“ toliau dalyvauja konkursuose ir netgi juos laimi, tačiau jau gerokai mažesnėmis kainomis.
Ši bendrovė šiemet pradėjo tiekti apatinius marškinėlius trumpomis rankovėmis po 3,99 euro – tai triskart mažiau, nei anksčiau kainavo „Čito“ marškinėliai. Ypač šilti marškinėliai taip pat atpigę nuo 15,73 eurų iki 5,33 eurų.
Vieną darbuotoją teturinti individuali įmonė „Datum“ šiemet laimėjo du konkursus – laivo uniformos šiltas komplektas kainuos 92,8 euro (anksčiau – 120 eurų), o išeiginės pirštinės – 4,48 euro, tiek pat jos kainavo pernai. Anksčiau „Datum“ lauko uniformos parduodamos pirštinės kariuomenei kainavo 56,87 euro.
Šalmas – 220 eurų, metras audinio – 11 eurų
Kariuomenė šiemet dvi dideles sutartis sudarė su bendrove „Army Supply“ – už 1,336 milijono eurų nupirkta audinių, o už 624,4 tūkst. eurų – karinių šalmų. Abiem atvejais „Army Supply“ dalyvauja kaip tarpininkas Kroatijos gamintojams.
Pavyzdžiui, audinio vieno metro kaina – 10,69 euro. Įdomu, kad analogiškų charakteristikų audinius Kroatijos „Čateks“ savo interneto svetainėje pardavinėja perpus pigiau – po 35 eurus už 6 metrus arba 5,83 euro už metrą, tik audiniai nėra marginti Lietuvos kariuomenės raštu.
Kariuomenė patikina, kad taip teigti negalima – nėra aišku, kokie audiniai yra gamintojo svetainėje, mat pateikti tik keli sutampantys techniniai parametrai.
„Su pateiktais parametrais gali būti pagaminta įvairios kokybės medžiagų, kurių techninės savybės ir kainos skiriasi, ir nebūtinai atitinka Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkurse keltus reikalavimus. Dalyvaudami viešajame pirkime, tiekėjai turi pateikti išsamų audinio techninį aprašymą, o techninius parametrus turi pagrįsti atliktais bandymais“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
O šalmų pirkime kariuomenė techninėse specifikacijoje netgi pateikė iš gamintojo „Šestan-Bush“ svetainės nukopijuotas nuotraukas – kaip turi atrodyti šalmas „arba analogiškas“.
Pagal šiemet sudarytą sutartį, vieno šalmo kaina yra 220,80 Eur. Tačiau kariuomenė paaiškina – jau naudojami tokie šalmai, todėl reikia analogiškų, kad ant jų būtų galima montuoti turimą įrangą. Anksčiau šie šalmai buvo perkami už 221,43 Eur. Gynybos resursų agentūra (GRA) patikina, kad VPT leidžia nurodyti šalmo modelį, papildant, kad tinka ir „analogiški modeliai“.
„Šio techninių specifikacijų reikalavimo nereikia suprasti, kaip noro įsigyti konkretaus gamintojo šalmą. GRA turimais duomenimis, šį techninį reikalavimą atitinkančius šalmus gamina bent 6 gamintojai. Šiuo reikalavimu siekiama aprūpinti Lietuvos kariuomenę šalmais, kurie yra individualios kario balistinės sistemos dalis ir šalmo konstrukcija turi užtikrinti galimybę naudoti šalmą kartu su Lietuvos kariuomenėje naudojamomis priemonėmis (t.y. dujokauke, apsauginiais akiniais, apsauginėmis ausinėmis, pasišvietimo priemone, identifikavimo ir naktinio matymo prietaisais, vaizdo kamera, veido ir kita papildoma šalmo balistine apsauga“, – teigiama komentare.
Viešajame pirkime dalyvavo trys tiekėjai, bet „Army Supply“ su „Šestan-Bush“ vieninteliai atitiko techninę specifikaciją.
„Pasiūlymo kaina neviršija pirkimui suplanuotų lėšų, be to, ji buvo mažesnė, nei anksčiau pirktų šalmų vieneto kaina“, – teigiama komentare.
GRA patikina, kad vadovaujasi įstatymais ir bet kurios šalies gamintojai turi teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
„Laimi tie, kurie pateikė geriausią pasiūlymą, o tarp pirkimo sutartis su Lietuvos kariuomene sudariusių tiekėjų galima rasti Italijos, Suomijos, Švedijos ir kitų valstybių gamintojus. GRA siekia sudaryti palankias sąlygas visiems gamintojams – tiek Lietuvos, tiek užsienio kompanijoms – ir visuomet skatina didesnį dalyvių skaičiaus viešuosiuose pirkimuose aktyvumą, nes tik tokiu būdu užtikrinama didesnė konkurencija“, – teigiama komentare.
Milijonai valymui
Sritis, kur kariuomenė išleidžia itin daug pinigų, o kainų palyginti nėra galimybės – patalpų ir teritorijų valymas. Čia labai aiškiai dominuoja viena bendrovė.
Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba (ĮAT) su „Corpus A“ nuo 2017-ųjų pradžios sudarė net 48 sutartis už 9,882 milijono eurų – bendrovė teiks valymo ir priežiūros paslaugas.
Įdomu dar ir tai, kad bendrovės sutartyse pateiktuose kainininkuose prie daugelių kainų eilučių surašomi nuliai ir tik keliose eilutėse nurodomi dideli paslaugų įkainiai – tikėtina, kad taip gudraujama norint laimėti viešąjį pirkimą. Pirkimo metu dažnai taikomos kainų formulės.
Pavyzdžiui, teritorijų Rukloje valymas kariuomenei kainuos 2,16 milijono eurų, ĮAT ataskaitoje net nenurodė, kokias kainas ar pasiūlymus teikė konkurentai.
Tačiau sutartis itin keista: įkainiai nurodyti tik už plotų pėstiesiems ir laiptų bei važiuojamosios dalies valymą, o vejų, pievų, miškų, stogų priežiūra, šienavimas neva nekainuos nieko.
Ruklos įgulos aptarnavimo centro administruojamų patalpų valymas atsieis 1,584 milijono eurų, konkurse dalyvavo 8 bendrovės, prie daugumos nurodyta – pasiūlyta per didelė kaina. O „Corpus A“ pasiūlyme ir sutartyje įkainiai užtušuoti.
„Corpus A“ už 730 tūkst. eurų valys ir Kauno įgulos aptarnavimo centrą, už 684 tūkst. eurų – Inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų priežiūros centrą, o teritorijų Alytuje valymas kainuos 656 tūkst. eurų.
Kariuomenė su „Corpus A“ yra sudariusi bei paviešinusi apie 50 sutarčių.
