Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karjera gamybos ir paslaugų sektoriuose: kokie yra pagrindiniai skirtumai

Gamyba ilgą laiką buvo pasaulio ekonomikos pagrindas. Tačiau dabar daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, dominuojančia jėga tampa paslaugų sektorius. Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvarta 2022 m. sudarė 37,9 mlrd. eurų arba daugiau nei pusę Lietuvos bendrojo vidaus produkto, rašoma pranešime spaudai.
Darbas, karjera
Darbas, karjera / 123RF.com nuotr.
Temos: 3 Karjera Gamyba Darbas

Nors renkantis karjeros kelią, labai retas susimąsto apie tai, ar reikėtų rinktis karjerą gamybos, ar paslaugų sektoriuje, karjeros specialistai vis dažniau skatina rinktis paslaugų sektorių, net jeigu pastarasis turi savų trūkumų.

Paslaugų sektoriuje karjera vystosi greičiau

Daugelis išsivysčiusių šalių dažnai pereina nuo gamybos prie paslaugų, nes būtent tai yra ateities ekonomikos pagrindas. Paslaugų sektorius apima tokias sritis kaip finansai, sveikatos priežiūra, IT ir konsultacijos, kur aplinka yra dinamiškesnė ir kvalifikuoti specialistai karjeros laiptais kyla gerokai greičiau nei gamyboje.

Asmeninio archyvo nuotr./A Rynkevič
Asmeninio archyvo nuotr./A Rynkevič

Paslaugų sektoriuje kilimo karjeros laiptais procesas būna ganėtinai greitas. Dažnai, norint gauti aukštesnes pareigas, net nebūtina praleisti daug laiko žemesnėse pozicijose, ypač jeigu žmogus jau turi teigiamų pasiekimų kitose įmonėse ar pareigose.

„Paslaugų sektoriuje viskas vyksta greitai ir būtinybės žinoti visą verslo specifiką nėra. Karjeros augimas priklauso nuo asmeninių profesinių pasiekimų ir norų. Kadangi gaunama labai plati ir įvairi patirtis, paslaugų sektoriuje daug kas priklauso nuo noro ir motyvacijos kilti karjeros laiptais kaip įmanoma greičiau“, – kalba Andžej Rynkevič, „Baltic Assist“ vadovas.

Tad paslaugų sektoriuje pokyčiai įvyksta tuomet, kai tik tam atsiranda pagrindas. Ekspertai pastebi, kad karjeros pradžioje tie pokyčiai yra itin dažni. Pavyzdžiui, nuo „jaunojo asistento“ iki „jaunojo specialisto“ pakilti galima vos per 3 mėnesius, iki „vyr. specialisto“ – per 1–2 metus, o jau „vadovo“ ar panašių pareigų tenka siekti kiek ilgiau – tam reikia ne tik techninių žinių, bet ir brandos, vadovavimo įgūdžių.

Gamyboje aukotis dažnai tenka mažiau

Tiesa, greitas darbo tempas, dideli lūkesčiai ir reiklūs klientai gali sukelti didelį spaudimą.

Gamybos įmonių hierarchinis pobūdis dažnai reiškia, kad darbuotojai, prieš pakildami į aukštesnes pareigas, turi praleisti daug laiko kiekvienose pareigose.

Vadinasi, kad gamybos sektoriuje darbuotojai dažnai nuo A iki Z žino, kaip veikia įmonė ir tai suteikia ramybės.

Komunikacijos platformos „Ringover“ apklausos duomenimis, finansų ir draudimo sektoriuje perdegimo simptomus patiria net 82,5 proc. darbuotojų, telekomunikacijų rinkoje – 81,38 proc., švietime – 76,99 proc. Vis dėlto, pastaruosius keletą metų paslaugų bendrovės savo darbuotojais rūpinasi vis labiau ir šie skaičiai pamažu mažėja.

Tai rodo, kad gamybos sektoriuje dirbti dažnai yra tiesiog lengviau. Paprastai, sunkiausi yra pirmi keli mėnesiai po darbo pozicijos pakeitimo, tačiau įsiliejus į naująją vietą, streso gerokai mažiau. Paslaugų sektoriuje, streso lygis net ir po kelių metų gali būti toks pat, kaip ir pirmaisiais mėnesiais. Dažnas darbuotojas tvirtina, kad klientų reiklumas nesikeičia, nuolat atsiranda nauji sudėtingi projektai. Tai įneša įvairovės ir neleidžia nuobodžiauti, tačiau tuo pat metu – ir kiek vargina.

Paslaugų sektoriaus darbuotojai – lankstesni

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad paslaugų ir gamybos pasauliai neturi daug panašumų. Visgi, pagrindiniai minkštieji įgūdžiai yra gana panašūs.

Abejose srityse mokoma spręsti konfliktus, kritiškai mąstyti ir kūrybiškai spręsti problemas. Abiejų sektorių darbuotojai turi dirbti ir savarankiškai, ir komandoje. Ir vieni, ir kiti turi veiksmingai bendrauti su kitais komandos nariais ir klientais.

Vis dėlto, „Baltic Assist“ personalo vadovė Kristina Margytė-Žvirblė teigia, kad jų darbuotojai dažniau keičia savo profesiją, pernelyg neatitoldami nuo savo esamos srities: „Dažniausiai darbuotojai nori išbandyti kiek kitokią kryptį. Pavyzdžiui, iš finansininko pozicijos pereinama į kitą įmonę dirbti duomenų analitiku, investicijų valdytoju ar netgi visiškai pakeičiama darbo kryptis. Iš paslaugų į gamybą pereinama gana nedažnai.“

Pastebima, kad žmonės, pradėję karjerą kaip paslaugų tiekėjai, dažnai turi kitokią darbo etiką, yra kiek greitesni. Jiems prireikia mažiau laiko prisitaikyti. Pradėjus karjerą paslaugų sektoriuje ir atsiradus norui pereiti į gamybą, būna ganėtinai lengva.

Be to, paslaugų sektoriuje kilimas karjeros laiptais dažnai įkvėpia sukurti savo verslą arba tapti daliniu darbovietės bendrovės savininku – norint kurti paslaugų verslą, dažnai tereikia žinių ir patirties. Na, o gamybos sektoriuje vadybinių pozicijų yra daug daugiau, o verslo pradžios kaina – daug didesnė, tad dažnas gamyboje apie asmeninį verslą dažnai net nesusimąsto.

„Galimybių yra abiejuose sektoriuose, bet galimybes paslaugų sektoriuje galima atverti pačiam ir jos yra platesnės, įvairesnės.“, – apibendrina A.Rynkevič.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų