Naujas filtras tvarumui
Sukrėsta karo Ukrainoje Europa yra priversta įjungti pragmatišką „mažesnės blogybės“ perspektyvą. Ieškant būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, iš naujo vertinamos net tos alternatyvos, kurios jau buvo nurašytos kaip netvarios. Kai kurios ES valstybės, pavyzdžiui, Austrija jau paskelbė, kad dėl energijos trūkumo vėl atidarys užkonservuotą anglimis kūrenamą elektrinę. Vokietija taip pat pareiškė, kad, nerimaudama dėl galimo dujų trūkumo, pradės deginti daugiau anglių.
Ateityje numatomas ir grįžimas prie atominės energetikos, kuri nuo Fukušimos ir Černobylio laikų taip ir nebuvo atgavusi reputacijos, kaip saugi energijos rūšis. ES veikiančiose atominėse elektrinėse šiuo metu pagaminama ketvirtadalis visos energijos ir ši dalis buvo linkusi mažėti. Tačiau tikėtina, kad greitu metu viskas pasikeis, nes Europos komisija galutinai patvirtino sprendimą įtraukti atominę energetiką į „žaliųjų“ investicijų sąrašą ES Taksonomijoje.
Dviprasmiški naftos ir dujų kainų signalai
Karo Ukrainoje sukeltas energetinis šokas pakėlė naftos ir dujų kainas į neregėtas aukštumas. Toks kainų šuolis sunkiai derinasi su žinutėmis apie išskirtinį žaliųjų investicijų patrauklumą ir mažėjantį netvarių – vadinamųjų „rudųjų“ – sektorių finansinį potencialą.
Dviprasmišką žinią rinkoms stiprina ir dviejų didžiausių pasaulio investicijų valdytojų „BlackRock“ ir „Vanguard“ pareiškimai. Šie finansų rinkos milžinai kartu sudėjus valdo daugiau nei 18 trln. JAV dolerių vertės turtą ir dažnai savo veiksmais diktuoja tendencijas ir sentimentą kitiems investuotojams.
Pastaruoju metu jų veiksmai pradėjo demonstruoti, kad nepaisant ankstesnių savo pažadų prisidėti prie žaliosios transformacijos, jie neketina atsisakyti investicijų į iškastinį kurą. Tad akivaizdu, kad geopolitinis neapibrėžtumas gali diktuoti žaliųjų investicijų intensyvumą ir jų apimtis.
Greenwashingo skandalai didina temos jautrumą
Prie tvarumo valties siūbavimo prisideda ir pastarieji „žaliojo smegenų plovimo“ arba greenwashingo skandalai. Pavyzdžiui, nemalonumų dėl ESG rodiklių sulaukė JAV investicijų bankas „BNY Mellon“. JAV Vertybinių popierių komisija po šio įvykio sugriežtino taisykles dėl ESG rodiklių atskleidimo atitinkamoms investicijoms.
Olandijos skrydžių bendrovė KLM neseniai buvo paduota į teismą dėl tariamai pagražintos informacijos apie skrydžių emisijas ir jų kompensavimą. Viešos kritikos sulaukė net Pasaulio futbolo taurės čempionatą organizuojanti FIFA ir renginį priimantis Kataras, kurie skelbė, esą 2022 metų čempionatas bus suorganizuotas užtikrinant nulines emisijas. Jie buvo apkaltinti dėl klaidinančios informacijos ir „pernelyg kūrybiškų“ ir mokslu nepagrįstų emisijų skaičiavimų.
Tvarumo ekspertų teigimu, tokios situacijos gali kilti nebūtinai dėl sąmoningų klaidinimo veiksmų, bet greičiau dėl tvarumo kriterijų neapibrėžtumo ir universalių standartų stokos.
Tvarumo svarba nuolat didėja
Klimato kaitos padariniai jau dabar yra aiškiai juntami – jie turi materialinę išraišką, finansinę ir žmogiškąją kainą. Jau dabar ekspertai fiksuoja klimato migracijos bangą dėl nebetinkamų gyvenimui sąlygų kai kuriuose pasaulio regionuose, ir ateityje ši banga, prognozuojama, didės.
Matome kritinės infrastruktūros, žemės ūkio, nekilnojamo turto sektorių pažeidžiamumą gamtos stichijoms, pradedame justi pasaulinę maisto trūkumo problemą, augančias rizikas žmonių sveikatai, turto vertei, ekonominių veiklų tęstinumui.
Geopolitiniai iššūkiai, energetikos ir žaliavų krizės, universalių ESG standartų trūkumas ir rizika būti apkaltintu dėl greenwashingo – žvelgiant į visa tai, gali atrodyti, kad tai pakankamos priežastys atidėti tvarumo transformaciją geresniems laikams.
Turime suprasti, kad globalūs iššūkiai, su kuriais siekiame kovoti pasitelkę ES Žaliąjį kursą, niekur neišnyks.
Tačiau tai tikrai nėra geriausias sprendimas. Turime suprasti, kad globalūs iššūkiai, su kuriais siekiame kovoti pasitelkę ES Žaliąjį kursą, niekur neišnyks.
Verslo atsparumo ir augimo formulė – ESG
Tvarumo poreikis versle atsiskleidžia per kelias dimensijas – rizikų ir naujų galimybių. ESG – aplinkosauga, socialinis tvarumas ir geroji valdysena – tai papildomas filtras, kuris turi būti įjungtas dėliojant verslo plėtros strategijas, kuriant produktus, valdant visą tiekimo grandinę.
ES įsipareigojimas mažinti CO2 emisijas įmonėms reiškia imperatyvą ieškoti mažiau taršių gamybos ir prekybos modelių bei žiedinės ekonomikos principų diegimą. Klimato tikslams pasiekti atsiranda nauji reikalavimai verslui dėl neigiamo poveikio matavimo, mažinimo ir tvarumo atskaitomybės. Net jeigu įmonei šie reikalavimai neįsigalios tiesiogiai, poveikis tikrai bus juntamas per tiekimo grandines ir B2B partnerystes.
Tuo pačiu tvarumo transformacija atveria ir naujų galimybių. Tarp jų – tvariam verslui palankus investuotojų sentimentas, ES Tvarių finansų mechanizmo užtikrinamas geresnis finansavimo prieinamumas, operacinių kaštų sumažėjimas ilgalaikėje perspektyvoje, naujų produktų kūrimas pasitelkiant tvarias inovacijas. Šalia to, tvarumas daro tiesioginę įtaką įmonės reputacijai, vartotojų simpatijoms ir galimybėms pritraukti talentus darbo rinkoje.
Įmonėms – finansų sektoriaus partnerystė
Šiandien neturėtume leisti, kad laikinos turbulencijos nukreiptų dėmesį nuo užsibrėžto tvarumo kurso. Finansų sektorius, įskaitant „Swedbank“, yra pasirengęs padėti savo klientams išlaikyti strateginę tvarumo kryptį, siūlydamas finansavimo sprendimus ir patikimą partnerystę.
Jau šiuo metu beveik 334 mln. eurų „Swedbank“ Lietuvoje suteiktų verslo paskolų patenka į mūsų grupės žaliųjų obligacijų programą, nes atitinka joje nustatytus tvarumo standartus. Didžioji dalis šių paskolų apima žaliųjų pastatų, atsinaujinančios energetikos, taršos mažinimo ir kontrolės sritis.
Kita kryptis yra investicijų nukreipimas į tvarų verslą. „Swedbank“ valdomi II pakopos pensijų fondai, kurių turtas šiuo metu siekia 2 mlrd. eurų, investuoja į finansines priemones, atitinkančias mūsų patvirtintus tvarumo kriterijus.
Jau artimoje ateityje tvarus verslas gali tikėtis dar geresnio priėjimo prie bankų finansavimo ir vis palankesnio investuotojų sentimento. Tad nelaukdami geresnių laikų ir imdamiesi spręsti tvarumo klausimus šiandien, taip sustiprinsime Lietuvos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą.
