Europos Komisija trečiadienį paskelbė Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę, kurioje vertinama, kaip Lietuva įgyvendina užsibrėžtus tikslus.
Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama 2018 m. rekomendacijas šaliai.
„Spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai“, – teigiama pranešime spaudai.
Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis, įspėja EK.
EK atkreipia dėmesį ir į skirtumus tarp regionų.
„Nors BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio. Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus“, – teigiama pranešime.
Kovojant su šešėline ekonomika padaryta tam tikra pažanga, bet reikia papildomų pastangų. Mokestinės prievolės vis dar vykdomos palyginti prastai. Nors PVM nepriemoka Lietuvoje šiek tiek sumažėjo nuo 26 proc. 2015 m. iki 25 proc. 2016 m., šis rodiklis vis dar yra vienas iš didžiausių ES.
EK kritikuoja, kad Lietuvoje aplinkosaugos mokesčiai gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Transporto mokesčiai yra mažiausi ES ir jais neatsižvelgiama į transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą. NT mokesčio lygis tebėra žemas.
Bendrojo lavinimo sistemos rezultatai ir efektyvumas išlieka gana žemi. Vykdomos reformos, bet didelio teigiamo poveikio mokymosi rezultatams dar nepastebėta, o švietimo sistemos efektyvumas tebėra spręstinas uždavinys.
EK ataskaitos pagrindu bus pateikti Lietuvai skirtų rekomendacijų pasiūlymai.
Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo. Manoma, kad 2019 ir 2020 m. ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau ir atitinkamai sieks 2,7 proc. ir 2,4 proc.
2017–2018 m. Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Perviršio tikimasi ir 2019 metais, o valstybės skola turėtų sumažėti.
Lietuvai EK yra pateikusi tris rekomendacijas. Pirmoji – gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, bei užtikrinti pensijų sistemos tvarumą ir pensijų adekvatumą. Antroji – gerinti švietimo ir mokymo sistemos kokybę, veiksmingumą ir atitiktį rinkos poreikiams, gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, gerinti išmokų sistemos struktūrą siekiant mažinti skurdą ir nelygybę. Trečioji – skatinti našumo augimą didinant viešųjų investicijų veiksmingumą.
Planuoja pinigus po 2021-ųjų metų
Tokia ataskaita bus pagrindas Lietuvai ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021–2027 m.
Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą dėl ateinančios 2021–2027 m. finansinės perspektyvos.
Lietuvos ataskaitoje identifikuotos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos, pagal tai paruoštos ir gairės.
Investicijų prioritetai suskirstyti į penkias grupes pagal tikslus: 1) pažangesnė Europa, 2) žalesnė Europa be anglies dioksido, 3) geriau sujungta Europa, 4) socialiai atsakingesnė Europa, 5) piliečiams artimesnė Europa.
Siekiant pirmojo pažangesnės Europos tikslo EK siūlo investuoti į inovacijas ir produktyvumo didinimą, priklausomai nuo regioninių poreikių ir nusistatytų specializacijos krypčių. Taip pat skatinti informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų naudojimą, ypač kaimo vietovėse. Mažosios ir vidutinės įmonės sulauktų pagalbos konkurencingumui didinti ir naujų rinkų savo produkcijai ieškoti.
Pagal antrąjį žalesnės Europos tikslą, paramos sulauktų energijos vartojimo mažinimo projektai, atsinaujinančioji ir išmanioji energetika, taip pat atliekų kiekio mažinimo ir jų perdirbimo skatinimo projektai bei investicijos, susijusios su klimato kaitos padarinių mažinimu.
Geriau sujungta Europa Lietuvai reikštų investicijas į ES transeuropinio transporto tinklo plėtrą, tvaraus viešojo transporto miestuose plėtrą, taip pat investicijas į skaitmeninius tinklus, ypač kaimo vietovėse, ir investicijas į kibernetinį saugumą.
Socialiai atsakingesnės Europos tikslas Lietuvoje reikštų investicijas į aktyvias darbo rinkos priemones, darbuotojų mobilumą, naujų kompetencijų įgijimą, ypač su tikslu mažinti regioninius skirtumus, ir į mokymąsi visą gyvenimą, taip pat skatintų pažeidžiamų asmenų integraciją į visuomenę ir gerintų prieigą prie kokybiškų medicinos paslaugų.
Galiausiai, piliečiams artimesnė Europa specifinį dėmesį skirtų regionams, kuriuose ekonominė ir socialinė atskirtis didžiausia. Būtų įgyvendinami projektai, kurie ne tik gerintų gyvenimo kokybę, bet ir skatintų ilgalaikį ekonomikos augimą.
Didžioji dalis lėšų, kurios tektų Lietuvai, būtų investuota į pažangesnės ir žalesnės Europos kūrimą, rašoma pranešime spaudai.
EK įžvelgė ir trūkumų leidžiant dabartinę ES paramą.
„EK taip pat pastebi, kad investicijos vykdant sanglaudos politiką 2021–2027 m. būtų sėkmingesnės, jei būtų įgyvendintos tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, jei būtų peržiūrėtos ir supaprastintos ES paramos teikimo procedūros, padidintas viešųjų pirkimų skaidrumas ir projektų vertintojų bei įgyvendintojų gebėjimai atrinkti geriausius projektus bei juos administruoti“, – teigiama pranešime.
Lietuva ir kitos valstybės narės balandį EK turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėn. EK pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2019–2020 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.
