Tačiau yra viena problema: ji tokia nebėra. Kinija – antroji pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų – jau kelerius metus dirbtinai nebemažina savo nacionalinės valiutos kurso siekdama suteikti pranašumą savo eksportuotojams. O net jei ji ir manipuliuotų, pagal JAV galiojantį įstatymą tektų metus derėtis su Kinija dėl problemos sprendimo ir tik po to imtis sankcijų.
D.Trumpas savo prezidentinės rinkimų kampanijos metu ne kartą kaltino Kiniją dėl Amerikos ekonominių problemų. Tikra tiesa, kad JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai yra neproporcingi: Kinija Amerikoje parduoda gerokai daugiau prekių nei iš jos nuperka. Dėl to per dešimt šių metų mėnesių JAV prekybos su Kinija deficitas sudarė net 289 mlrd. JAV dolerių.
Kaip valiutos susijusios su prekybos deficitu?
Kai Kinijos nacionalinė valiuta – juanis – pinga JAV dolerio atžvilgiu, kiniški produktai tampa pigesni JAV rinkoje, o amerikietiški produktai Kinijoje brangsta. Todėl JAV iždo departamentas stebi padėtį Kinijoje, ar ši nemanipuliuoja juanio kurso ir jo dirbtinai nemažina. Pats departamentas Kinijos valiutų manipuliatore nėra pavadinęs nuo 1994 metų.
Kas atsitiktų, jeigu JAV paskelbtų Kiniją valiutų manipuliatore?
Greičiausiai nieko rimto, bent jau iš pradžių. Jeigu JAV iždo departamentas, pagal 2015 metais priimtą įstatymą, paskelbtų Kiniją valiutų manipuliatore, iš pradžių Vašingtonas turėtų metus mėginti išspręsti šį klausimą derybomis. O jeigu jos būtų nesėkmingos, tuomet Jungtinės Valstijose galėtų imtis įvairių veiksmų, įskaitant ir įvairių programų finansavimą Kinijoje.
Kai kurie ekspertai sako, kad kalbos apie Kinijos paskelbimą valiutų manipuliatore tėra „grasinančio pobūdžio perspėjimas“. „Nebus jokių staigių pasekmių“, – sako teisininkų firmos „Hughes Hubbard & Reed“ atstovė ir buvusi JAV prekybos departamento darbuotoja Amanda DeBusk.
Ar Kinija iš tiesų manipuliuoja savo valiuta, kad padėtų eksportuotojams?
Ne, bet jau ne pastaruoju metu. Iš tiesų pastaruosius kelerius metus šalis imasi priemonių palaikyti juanio kursą, o ne jį mažinti. Tiesa, anksčiau ne vienerius metus Kinija akivaizdžiai manipuliavo savo valiuta, kad Kinijos eksportuotojai turėtų pranašumą pasaulyje. Kinija pirko užsienio valiutų, ypač JAV dolerių, kad doleris pigtų juanio atžvilgiu. Dėl to 2014 metų viduryje Kinijos užsienio valiutų atsargos pasiekė rekordinius beveik 4 trln. JAV dolerių.
Iš tiesų pastaruosius kelerius metus šalis imasi priemonių palaikyti juanio kursą, o ne jį mažinti.
Tačiau dabar Kinijos ekonomika lėtėja, ir Kinijos kompanijos pradėjo daugiau investuoti už šalies ribų. O iš šalies iškeliaujantys pinigai didina spaudimą juaniui, kuris pinga. Šiais metais jo kursas dolerio atžvilgiu jau sumažėjo beveik 7 proc. Kinijos valdžia dėl to leidžia savo užsienio valiutų atsargas ir superka juanius, kad palaikytų jo kursą. Dėl to atsargos šiemet jau sumažėjo 279 mlrd. iki 3,05 trln. JAV dolerių.
O jeigu Pekinas atsitrauktų ir leistų rinkai reguliuoti juanio kursą, šis dar labiau atpigtų, kas suteiktų kinų eksportuotojams dar didesnį pranašumą. Tad Pekinas dabar iš esmė elgiasi priešingai, nei skelbia D. Trumpas, pažymėjo Kornelio universiteto ekonomistas Eswaras Prasadas, pridūręs, kad būsimojo JAV prezidento planai dėl Kinijos „prieštarauja realybei“.
„Visa ši diskusija yra be galo ironiška ir jau gerokai pasenusi“, – mano ir Brookingso instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis bei buvęs Pasaulio banko ir JAV iždo departamento darbuotojas Davidas Dollaris.
Ar D.Trumpas gali pats ką nors padaryti?
Petersono tarptautinės ekonomikos instituto prekybos teisės ekspertas Gary Hufbaueris sako, kad D. Trumpas pats gali eskaluoti valiutų konfliktą. JAV Kongresas, bėgant laikui, prezidentui suteikė vis didesnių įgaliojimų įvesti prekybines sankcijas. D. Trumpas grasino kiniškas prekes apmokestinti 45 proc. importo muitu.
D. Dollaris pabrėžė, kad tokiu atveju Kinija kreiptųsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl „bet kokių protekcionistinių priemonių, kurios pažeidžia JAV įsipareigojimus PPO“.
Kai kurie analitikai mano, kad D. Trumpo grasinimai dėl 45 proc. muito tėra derybinis triukas siekiant iš Kinijos išsireikalauti daugiau nuolaidų.
Kaip ten bebūtų, verta nepamiršti, kad Kinija istoriškai ne kartą ėmėsi atsakomųjų priemonių į prekybos sankcijas. Tarkime, 2009 metais amerikiečiai apmokestino kiniškų padangų importą. Tuomet Kinija apmokestino amerikietišką vištieną.
„Jeigu jiems trenksi, jie tikrai trenks atgal“, – pabrėžė A. DeBusk.