Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas gi yra tie atviri duomenys?

Apie atvirus duomenis, jų naudą, panaudojimo galimybes tiek gyventojams, tiek verslui kalbama nuolat. Atrodo, kad atvirų duomenų subtilybių galbūt visuomenė ir nežino, tačiau atsakyti į klausimą – kas yra atviri duomenys, regis, jau turėtų. Ir vis dėlto iš daugybės portalo 15min gatvėje apklaustų žmonių dažniausiai buvo girdimi atsakymai „nežinau, nesu girdėjęs/usi“.
Kompiuteris
Kompiuteris / 123rf.com

Atviri duomenys?

Atsakymą į klausimą, kas yra atviri duomenys, lyg ir sufleruoja pats jų pavadinimas. „Tai yra visiems prienami duomenys“, – taip atsakyti bandė ir keli Gedimino prospekto praeiviai. Ir iš dalies jie yra teisūs.

Pirmoji šio apibrėžimo dalis ir susijusi su duomenų atvirumu – tai valstybių, institucijų ir įvairių įstaigų viešai gyventojams ir verslui teikiami duomenys. Tačiau yra ir kitas labai svarbus kriterijus, būtent ir leidžiantis juos naudoti pagal paskirtį, – jų naudojimo galimybės ir prieinamumas.

Pirmiausia, atviri duomenys turi būti lengvai prieinami ir panaudojami, galimi platinti ir naudoti pakartotinai, komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Paprastai kalbant – pritaikyti nuskaityti automatiškai informacinių technologijų priemonėmis.

Paprastai kalbant atviri duomenys turi būti pritaikyti nuskaityti automatiškai informacinių technologijų priemonėmis.

Kad būtų lengviau suprasti, galima sakyti, kad atviri duomenys yra nuasmeninti, suklasifikuoti ir paruošti naudoti arba susieti su kitais duomenimis.

Ne veltui sakoma, kad informacija šiais laikais yra didžiausias turtas, mat būtent atvirus duomenis galima vadinti šių dienų aukso luitu. Atvirų duomenų naudojimas verslui, programėlių kūrimams ir kitų inovacijų kūrimui užsienio šalyse jau itin populiarus, Lietuvoje tai, galima sakyti, tik įgauna pagreitį.

VIDEO: Apklausa: ar žinote, kas yra atviri duomenys?

Nauda verslui, gyventojams ir valstybei

Atvirų duomenų nauda kasdienybėje – neabejotina. Turbūt ne vienas yra naudojęsis kokia nors kelių, maršrutų ir kita eismo programėle, sakykime, „Trafi“, „Waze“ ar „Eismoinfo“. Visa tai – atvirų duomenų produktas. Kuo daugiau atvirų duomenų pateikiama verslui, tuo daugiau naudos gauna ir visuomenė.

Atverti duomenis verslui, startuoliams, pasak Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus Petro Jakavonio, naudinga ir pačiai valstybei, nes tai prisideda prie inovacijų kūrimo, naujų darbo vietų steigimo, ekonomikos augimo ir brandesnės verslo aplinkos.

Būtent todėl, pasak pašnekovo, ir Lietuvos valstybinės institucijos itin intensyviai skatinamos atverti duomenis verslui. Šis procesas jau prasidėjo, tačiau jam įsibėgėti reikia laiko, mat nuasmeninti, suklasifikuoti ir parengti duomenis trunka nemažai.

123rf.com nuotr./Kompiuteris
123rf.com nuotr./Kompiuteris

Viena iš svarbiausių užduočių artimiausiu metu, P. Jakavonio teigimu, – sukurti atvirų duomenų portalą. Šiuo metu informacija apie Lietuvos institucijų atvertus duomenis yra fragmentiška. Nėra sisteminių žinių apie tai, kam buvo panaudoti vieni ar kiti atviri duomenys.

O ši informacija leistų ne tik apskaičiuoti realią atvirų duomenų naudą, bet ir matyti, kurie duomenys yra paklausūs, o kurie ne. Kurių sektorių duomenis itin svarbu atverti, o kas verslo ir gyventojų nedomina. Galiausiai, jei visi institucijų atverti duomenys būtų viename portale, tai leistų patogiau jais naudotis ir patiems duomenų vartotojams.

Įgyvendinti atvirų duomenų portalo projektą ketinama panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas.

Jaunimas jau jaukinasi atvirus duomenis

Nors didžiausiu iššūkiu vis dar išlieka visuomenės informavimas – kas yra atviri duomenys, kokią vertę jie kuria ir kaip jais naudotis, matyti, kad jaunimui, ypač besidomintiems naujovėmis, ši sritis po truputį tampa artimesnė.

Kasmet vasarį yra organizuojamas tarptautinis atvirų duomenų hakatonas. Renginio tikslas – per savaitgalį sukurti ir pristatyti kuo įdomesnius, naudingesnius ir efektyvesnius produktus, naudojančius atvirus duomenis.

Praėjusiais metais renginio dalyviai naudojo Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Statistikos departamento ir kitų įstaigų turimus nuasmenintus atvirus duomenis.

Praėjusių metų hakatono nugalėtoja tapo žaisminga „Vilnius City Quiz“ programėlė. Jos veikimo principas labai paprastas: vartotojui pateikiama Vilniaus miesto nuotrauka, o jis turi atspėti, kurioje sostinės vietoje ši nuotrauka padaryta.

Per kelias dienas buvo sukurtos ir tokios programėlės kaip „GovHacking“, kurios leistų išsiaiškinti, kokie šeimyniniai ryšiai sieja valstybės institucijose dirbančius darbuotojus. Ir visa tai – tik per savaitgalį. Ar bent įsivaizduojate, ką iš atvirų duomenų galėtumėte sukurti, turėdami daugiau laiko?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?