„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

15min paaiškina: kas taip sukrėtė JAV akcijų rinką?

Pirmadienis sudrebino finansų rinkas – tokių didelių akcijų kainų nuosmukių nebūta bent nuo 2011 metų, o su akcijų kainomis susijusios gyventojų santaupos pensijų ir kituose fonduose, akcijos laikomos ir ekonomikos „orakulu“. Tačiau kas gi atsitiko, kad akcijas imta išpardavinėti – analitikai kol kas tokio nuosmukio nesureikšmina ir ramina, kad reali ekonomika yra itin stipri.
Paniškas akcijų išpardavimas biržoje
Paniškas akcijų išpardavimas biržoje / 123RF.com nuotr.

Akcijų rinka be reikšmingesnių stabtelėjimų augo jau ilgą laiką. „Dow Jones“ indeksas JAV per metus yra pašokęs 26 proc., o „S&P 500“ – 15,6 proc. Vakar šie indeksai nukrito atitinkamai 4,6 ir 4,1 proc., tai mažiausiai 6 metus nematyti nuosmukiai, sukėlę paniką tarp investuotojų.

Lūkesčiai augo sparčiau nei reali ekonomika

Volstrytas jau kurį laiką vėlavo pasitikrinti realybę, rašo „The Washington Post“: įprasta, kad akcijų kainos per metus vidutiniškai auga po 8 proc., o pernai akcijos brango trigubai labiau. Dėl to investuotojai pradėjo dairytis, kas vyksta, ir klausinėti, ar tikrai akcijos turėtų būti tokios brangios.

Ir tai dar negali būti laikoma tikra kainų korekcija. Mat paprastai laikoma, kad kainų nuosmukis turėtų siekti bent 10 procentų nuo aukštumų, kad tai būtų laikoma korekcija. Volstryte toks laikotarpis laikomas tarsi „minutės pertraukėle“.

Vos prieš savaitę „Dow Jones“ indeksas siekė visų laikų istorines aukštumas – jo vertė buvo 26617 punktai. Šiuo metu indeksas yra 8,5 proc. „atpigęs“ – jo vertė siekia 24346 punktus. Atitinkamai, „S&P 500“ indeksas nuo aukštumų koregavosi 7 proc.

Akcijų rinkų analitikas Edas Yardenis, vadovaujantis „Yardeni Research“, pažymi, kad „bulių rinka“ – kai akcijų kainos kyla – tęsiasi nuo pat 2009 metų kovo. Per šį laikotarpį tebuvo tik 4 „oficialios“ akcijų kainų korekcijos, tuo tarpu paniškų vienadienių išpardavimų buvo net 60, skaičiuoja analitikas.

„Negali nieko pernelyg išspausti iš kelių beprotiškų dienų“, – „The Washington Post“ teigia E.Yardenis.

Ekonomika išlieka stipri

Mat reali ekonominė situacija yra gera – šis akcijų kainų nuosmukis nereiškia, kad artėja nauja didelė krizė. JAV nedarbas yra 17 metų žemumose, tuo tarpu naujų darbo vietų kūrimas taip pat labai aukštas, o jam prognozuotas augimas artėjančiais metais. Vartotojai ir įmonės drąsiai atveria savo pinigines ir leidžia pinigus – o tai pagrindinis indikatorius, raminantis analitikus.

Akcijų rinkos nuosmukis kilo ne dėl prastų naujienų – veikiau, akcijų kainas buvo pernelyg aukštai pakėlęs per didelis gerų naujienų srautas.

Akcijų išpardavimas prasidėjo po penktadienį paskelbtų JAV darbo rinkos rodiklių. JAV Darbo departamentas pranešė, kad šalyje sukurta 200 tūkstančių naujų darbo vietų, o atlyginimai augo labiausiai nuo 2009 metų. Tačiau investuotojai sureagavo, kad daugiau mokant darbuotojams, mažiau pelnų liks akcininkams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Frankfurto akcijų birža
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Frankfurto akcijų birža

„Kad ir kokia siaubinga buvo ši korekcija, akcijų rinka nėra ekonomika. Gera naujiena ta, kad atlyginimai toliau auga“, – sako „Grant Thornton“ vyriausioji analitikė Diane Swonk.

Visi dairosi į infliaciją ir palūkanas

Kas labiausiai neramina Volstrytą – tai infliacija. Jei ji nedidelė, tai teigiamas ženklas, kadangi tai atspindi sveiką ekonomikos augimą. Tačiau per didelė infliacija yra pavojinga – ji verčia žmones abejoti pinigų verte. Ekstremaliais atvejais, tokiais kaip Zimbabvėje ar Venesueloje, valiuta tampa beverte ir ekonomika griūna.

O šioje srityje – irgi nieko gąsdinančio. JAV infliacija siekia apie 1,7 proc. Baiminamasi, kad ji galėtų didėti 10-18 mėnesių laikotarpiu dėl mokesčių mažinimo. Tuomet įsijungtų JAV centrinis bankas (Federalinė rezervų sistema, FRS) – jis galėtų pritaikyti priemonių infliacijai valdyti.

Kone kiekvienas JAV ekonomikos nuosmukis modernioje istorijoje prasidėjo nuo FRS, o istorija panaši: ekonomika įsibėgėja per smarkiai, atlyginimai ir infliacija šauna aukštyn, tuomet FRS išsitraukia „apynasrį“ – agresyviai kelia palūkanų normas, dėl to tampa brangiau pasiskolinti. Tuomet verslo ir vartotojų piniginės ištuštėja, o ekonomika ima lėtėti.

Šiuo metu JAV palūkanų normos yra žemos ir siekia 1,25–1,5 proc. Tačiau FRS signalizavo rinkai, kad šiemet palūkanos gali būti didinamos tris sykius, ir metų pabaigoje pasiekti 2,25 proc. Jei infliacija augtų sparčiau nei prognozuojama, FRS būtų priverstas palūkanas kelti dar aukščiau, galbūt net iki 3 proc.

„Tai yra realybės suvokimo pasitikrinimas – akcijų kainos atspindėjo tobulą ekonomiką, kuri niekuomet neegzistuoja“, – sako D.Swonk.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorko vertybinių popierių birža
AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorko vertybinių popierių birža

Šiuo metu dalį investuotojų iš akcijų rinkos atitraukia ir obligacijų rinka, kuri yra laikoma gerokai saugesne. JAV 10 metų trukmės Iždo vertybinių popierių pajamingumas pasiekė 2,85 proc., tai daugiausiai per ketverius metus. Todėl investuotojai baimindamiesi rizikos akcijų rinkoje renkasi ir saugesnes investicijas, rašo „Yahoo Finance“.

Akcijų kainų nuosmukis sulaukė netgi Donaldo Trumpo administracijos dėmesio – komentare CNBC teigė, kad „esame susirūpinę, kai akcijų rinka praranda vertės, tačiau taip pat esame užtikrinti ekonomikos fundamentais“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs