Sprendžiant iš visų makroekonominių rodiklių, tokių kaip ekonomikos augimas, nedarbas ir infliacija, 2017-ieji – geriausi metai JAV ekonomikai per dešimtmetį. Pasaulio ekonomika darniai auga, pralenkdama visas prognozes. Dabar kyla klausimas, ar tokių gerų rezultatų galima tikėtis ir 2018 m.
Žinoma, atsakymas priklausys nuo monetarinės, fiskalinės, prekybos ir kitų susijusių sričių politikos JAV ir visame pasaulyje. Tačiau sunku nuspėti, kokių politikos pasiūlymų bus pateikta 2018 m.
JAV, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje palyginti neseniai pasikeitė valstybių vadovai; Vokietijoje po rugsėjo mėnesio rinkimų vis dar nesuformuota valdančioji koalicija; patvirtinimo laukia naujasis JAV federalinio rezervo vadovas. Be to, dėl didelių pokyčių svarbiose besivystančiose šalyse, įskaitant Argentiną, Saudo Arabiją ir Braziliją, ateities perspektyvos atrodo net dar labiau miglotos.
Tačiau reikia tikėtis geriausio, teigia M.Boskinas. Visų pirma, reikia viltis, kad dabartinis pasaulio ekonomikos augimo tempas 2018 m. išliks spartus ir bus vos kiek mažesnis nei 4 proc., kaip prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas. Ekonomikos augimas ne tik skatina pajamų augimą, bet ir padeda spręsti tokias ilgalaikes problemas kaip blogos bankų paskolos ir biudžeto deficitas.
Šiuo metu du akivaizdžiausi rizikos šaltiniai, kuriuos reikia stebėti, yra Europa, kur cikliškas ekonomikos pakilimas gali pasibaigti, ir naftos turtingi Artimieji Rytai, kur vėl gali kilti įtampa.
Antra, reikia tikėtis, kad Federalinis rezervas, kuriam pradeda vadovauti Jerome`as Powellas, toliau tęs ar net paspartins pinigų politikos normalizavimą, taip pat kad ekonomikos sąlygos leis kitiems dideliems centriniams bankams, visų pirma Europos Centriniam Bankui, sekti šiuo pavyzdžiu.
Tikėtina, kad didieji centriniai bankai imsis normalizuoti pinigų politiką, nors ir lėčiau, nei būtina. Didžiausias pavojus susijęs su tuo, kad rinkos gali pamėginti išbandyti naujosios Federalinio rezervo vadovybės budrumą, pavyzdžiui, jei infliacija imtų augti sparčiau, nei tikimasi.
Trečia, reikia tikėtis, kad JAV Respublikonų partijos iniciatyva priimti mokesčių reformos įstatymai per artimiausią dešimtmetį paskatins didesnes investicijas, gamybos apimtis, produktyvumą ir darbo užmokesčio augimą. Tačiau, jei visas priimtų teisės aktų poveikis nepasijus iki 2018 ar 2020 rinkiminių metų, tai gali turėti politinių pasekmių. Labiausiai derėtų baimintis, kad reformų nauda taps akivaizdi ne iš karto ir kad jų pagrindines nuostatas panaikins į valdžią grįžę demokratai.
Ketvirta, reikia tikėtis, kad viso pasaulio šalių valdžia imsis spręsti besikaupiančias problemas, susijusias su tuo, kad jau ne vieną dešimtmetį auga pensijų ir sveikatos priežiūros sistemų sąnaudos. Socialinių programų įgyvendinimo kaina auga, imamasi perskirstyti valstybės lėšas, numatytas kitoms reikmėms, pavyzdžiui, gynybai; kartu auga spaudimas didinti mokesčius, nors tai ir stabdytų ekonomikos augimą.
Europa neturėtų atsipalaiduoti cikliško ekonomikos atsigavimo sąlygomis
Europa neturėtų atsipalaiduoti cikliško ekonomikos atsigavimo sąlygomis, teigia autorius. Daugeliui ES valstybių narių vis dar būtina sumažinti valstybės skolą, o euro zonoje reikia išspręsti tik su valstybės parama išsilaikančių bankų krizę. Be to, būtų labai naudingos tokios darbo rinkos reformos, kokių ėmėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Deja, pažanga įgyvendinant struktūrines reformas greičiausiai bus nenuosekli. Kyla pavojus, kad ekonomikos augs palyginti lėtai, todėl darbo užmokesčio augimo ir darbo vietų kūrimo tempai nebus pakankamai spartūs, kad būtų išvengta pavojaus, susijusio su dideliu jaunimo nedarbu daugelyje šalių. Kitas pavojus yra susijęs su tuo, kad pastangos įgyvendinti reformas paskatins politinę reakciją, kuri bus žalinga ilgalaikėms investicijoms.
Penkta, reikia tikėtis, kad euro zona išvengs valiutos krizės. Tai iš esmės priklausys nuo to, ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel sugebės sudaryti koalicinę vyriausybę ir atkurti politinį stabilumą ekonomiškai stipriausioje Europos valstybėje.
Šešta, reikia tikėtis, kad ES ir Jungtinė Karalystė sugebės pasiekti abiem pusėms priimtiną „Brexit“ susitarimą, padėsiantį išsaugoti pakankamai stiprius prekybos santykius.
Taip pat tenka viltis, kad JAV, Kanados ir Meksikos derybose dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (NAFTA) bus susitarta palengvinti prekybą žemyne. Apskritai prekybos srityje didžiausias pavojus, kad D. Trumpo administracija, vadovaudamasi pagrįstu siekiu pagerinti JAV gamybos sektoriaus darbininkų padėtį, įsivels į niekam nenaudingus prekybos ginčus.
Septinta, reikia tikėtis, kad įgyvendinant naują informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politiką bus tinkamai suderinti visų suinteresuotųjų subjektų teisėti, tačiau konkuruojantys interesai. Viena vertus, yra pagrindo nerimauti dėl to, kad tam tikros interneto įmonės savo rankose sutelks didelę rinkos dalį, taip pat dėl to, koks bus naujųjų technologijų poveikis asmens privatumo, teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Antra vertus, technologinė pažanga gali atnešti milžiniškos ekonominės naudos.
Lengva įsivaizduoti scenarijų, kai reguliavimas bus per didelis arba per mažas. Be to, tikėtinas didelis visuomenės pasipriešinimas didžiųjų technologijų bendrovių veiksmams, ypač jei prastas jų savireguliavimas ar atsisakymas bendradarbiauti su teisėsauga lems kokius nors neprognozuojamus įvykius.
Galima spėti, kad prireiks ne vienų metų, kol bus užtikrintas tinkamas politikos balansas. Jei koks nors ateities įvykis turės stiprų emocinį poveikį, visuomenės nuomonė gali smarkiai pasikeisti. Tačiau galų gale būsimas reguliavimas greičiausiai neužgniauš konkurencijos ir inovacijų.
O svarbiausia, tikėkimės, kad terorizmas bus pažabotas, konfliktai nuslops, demokratija ir kapitalizmas įgis tam tikrą pagreitį, o į visuomeninę sferą sugrįš didesnis korektiškumas ir sąžiningas dialogas, komentarą baigia Stenfordo universiteto ekonomikos profesorius M.Boskinas.
