Palyginti su kitomis šalimis, „Verslios Lietuvos“ analitikų teigimu, Lietuvos ir Izraelio prekybiniai santykiai yra menkai išvystyti. Nors prekių apyvarta tarp šalių augo ketvirtus metus iš eilės, 2017-aisiais sudarė tik kiek daugiau nei 78 mln. eurų, iš kurių 64,1 proc. teko prekių eksportui, o 35,9 proc. – importui. Pernai prekių eksporto vertė išaugo 14,4 proc., importo – net 37,8 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2018-ųjų pirmojo ketvirčio pabaigoje tiesioginės Izraelio investicijos Lietuvoje sudarė 98,19 mln. eurų. Tai, kokią sumą sudaro tiesioginės Lietuvos investicijos Izraelyje yra konfidenciali informacija, tačiau žinoma, kad tai – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sričių investicijos.
Kelią lengviausiai skinasi farmacijos pramonė
Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį vertė 2017-aisiais sudarė 42,3 mln. eurų – 21,2 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia (18,4 proc.) buvo eksportuojama farmacijos produktų – imuninių serumų, kitų kraujo frakcijų ir imunologijos produktų.
Antroje vietoje pernai rikiavosi lietuviškų baldų, patalynės reikmenų, čiužinių eksportas, sudaręs 13,8 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Trečioje – javų eksportas, kuris sudarė 12,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį.
Svarbią dalį eksporto statistikoje (10,4 proc.) užima įvairūs maisto produktai. Per metus šių gaminių eksporto vertė išaugo daugiau negu dvigubai – 1,6 mln. eurų. 2017-aisiais beveik visą šios prekių grupės eksporto vertę į Izraelį sudarė cukraus sirupai (75 proc.) ir grietininiai bei kiti valgomieji ledai (18,7 proc.).
Izraelis pernai buvo 38-a didžiausia eksporto rinka Lietuvos gamintojams.
„Sprendžiant pagal tai, ką Izraelis importuoja iš kitų šalių, koks yra rinkos dydis bei tai, ką galime pasiūlyti mes, Lietuvos įmonės prekybinius santykius išnaudoja ganėtinai gerai. Didžiausias galimybes eksportuoti į Izraelį turi maisto pramonė.
Eksportas į ne ES šalis mūsų eksportuotojams reiškia didesnius kaštus. Tai apsunkina pateikimą į Izraelio rinką.
Pirmoje vietoje yra farmacijos gaminių produktai, o šis eksportas yra susijęs su Izraelio farmacijos kompanijų investicijoms Lietuvoje. Įmonės, kurių akcininkės yra Izraelio kompanijos, gamina produkciją, kurios nemaža dalis yra eksportuojama į Izraelį“, – komentuoja V.Ivanovas.
Iš Izraelio į Lietuvą pernai importuotos produkcijos vertė padidėjo net 37,8 proc. – iki 28,1 mln. Daugiausiai importavome įvairių chemijos produktų, elektros mašinų ir įrenginių bei katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių.
Trukdo šalies uždarumas ir išrankumas
Pasak V.Ivanovo, nors Lietuvos įmonės ir turi potencialo į Izraelį eksportuoti daugiau savo produkcijos, yra ne viena priežastis, apsunkinantį kelią į Izraelio rinką.
„Izraelis – trečiųjų šalių grupei priklausanti šalis, ji tam tikroms prekių kategorijoms taiko muitus, kvotas, siekiant apsaugoti savo gamintojus. Eksportas į ne ES šalis mūsų eksportuotojams reiškia didesnius kaštus. Tai apsunkina pateikimą į Izraelio rinką.
Į šią rinką lengviau patenka ne galutinio, o tarpinio vartojimo produktai, žaliavos. Tokiose išvystytose ir pasiturinčiose rinkose, kaip Izraelio, rinkodara turi didžiulę įtaką prekių pardavimui. Pirkėjai renkasi žinomesnius pasaulinius prekės ženklus, su kuriais mūsų gamintojams žinomumo prasme konkuruoti sudėtinga“, – kalba pašnekovas.
Eksportuojame daugiau paslaugų, nei importuojame
„Verslios Lietuvos“ analitikai pastebi, kad nors 2017-aisiais paslaugų eksportas į Izraelį per metus išaugo 27,8 proc., jo vertė nėra didelė – 15,8 mln. eurų. Pernai fiksuotas spartus telekomunikacijų, kompiuterių bei informacinių paslaugų eksporto vertės didėjimas, taip pat išsaugo kelionių paslaugų eksportas.
Tačiau Lietuva iš Izraelio 2017-aisias importavo paslaugų už beveik perpus mažesnę – 7,8 mln. eurų sumą. Tai – 17,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Beveik trečdalį visų paslaugų importo pernai sudarė kelionės, kiek daugiau nei ketvirtadalį – kitos verslo paslaugos, o apie 17,5 proc. – vyriausybės paslaugos. 2017-aisiais Lietuva buvo 57 didžiausia Izraelio importo partnerė.
Tikimasi pritraukti daugiau investuotojų iš Izraelio
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2012–2018 metų laikotarpiu Izraelio įmonės įvykdė šešis tiesioginių užsienio investicijų projektus Lietuvoje. Du iš projektų įvykdė jau penkerius metus veikianti Izraelio Wix.com, kuri, anot „Investuok Lietuvoje“ analitikų, yra puikus Lietuvos Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos potencialo pavyzdys.
„Taip pat susilaukta susidomėjimo iš finansinių technologijų įmonių – į Lietuvą jau atėjo „BLender“, „Simplex“ ir „Nayax“. Dėl palankios sektoriaus reguliacijos ir savo talentų Lietuva šioms įmonėms tampa vartais į Europą, nes gavusios licenciją iš Lietuvos Banko jos gal siūlyti savo paslaugas klientams Europos ekonominėje erdvėje. Taip pat yra bandoma prisitraukti kibernetinio saugumo įmones – Izraelyje šis klasteris turi didžiulį potencialą“ – rašoma „Investuok Lietuvoje“ laiške LRT.lt.
