2018 metai dar nesibaigė, tačiau finansų rinkose nuotaikos itin liūdnos. Šiemet neįvyko tradicinis „Kalėdinis ralis“, kuomet investicijos pabrangsta ir padidina metų uždarbius. Priešingai – gruodis rinkoms buvo itin nepalankus ir jau kalbama apie žengimą į „meškų rinką“ – tai reiškia, kad turto kainos krenta 20 proc. ir daugiau nuo pasiekto aukščiausio taško.
15min „INVL Asset Management“ fondų valdytojo Arvydo Jacikevičiaus pasiteiravo, kur šiemet buvo galima uždirbti daugiausiai, o kur – daugiausiai pinigų prarasti. Uždarbio dalyje net nelabai yra ką yra nurodyti – dauguma investicijų 2018 metais buvo nuostolingos, tiesa, metai dar nesibaigė.
„Pirmiausia turėčiau pabrėžti, kad iki metų pabaigos dar tikrai gali būti įvykių, kurie galėtų stipriai paveikti rinkas. Šie metai jau yra tokie išskirtiniai. Šiemet nė viena iš pagrindinių turto klasių negeneravo teigiamos grąžos. Kai kuriais skaičiavimais, šie metai yra blogiausi nuo pat Didžiosios depresijos laikų“, – apžvelgia A.Jacikevičius.
2018 m. dauguma akcijų rinkų nučiuožė žemyn, pigo netgi vyriausybių obligacijos, už kurias mokamos stabilios palūkanos, ir jos laikomos saugia investicija. Taip atsitiko dėl rinkoje pradėjusių augti palūkanų. Netgi žaliavų, prekių rinkose dauguma produktų atpigo, tarp jų nafta, kviečiai.
„Daugelio dalykų iš anksto tiksliai numatyti, ko gero, niekada nebus įmanoma. Visgi jau metų pradžioje susirūpinti vertė išaugęs kintamumas rinkose (angl. volatility) bei bendra rinkos dalyvių nuojauta, kad ciklas žengia į brandžią stadiją bei sulėtėjimas turėtų būti kažkur netoli“, – sako A.Jacikevičius.
Gal auksas buvo saugi investicija? Šiemet tokio statuso jis nepateisino – tauriojo metalo kaina taip pat krito.
Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ direktoriaus Aliaus Jakubėlio pastebėjimu, kol kas „pliuse“ yra sveikatos apsaugos, biotechnologijų sektoriaus įmonės, taip pat investuotojai skubėjo pirkti ir su kanapėmis susijusio verslo akcijas Kanadoje – po to, kai šalyje buvo legalizuotas narkotinės medžiagos naudojimas rekreaciniais tikslais.
„Iki pat metų vidurio nenuginčijami lyderiai kapitalo rinkose buvo FAANG imonės – „Facebook“, „Amazon“, „Apple“, „Netflix“ ir „Google“ kontroliuojančioji bendrovė „Alphabet“. Tačiau nuo savo aukštumų vasaros pabaigoje jos prarado daugiau nei 1 trilijoną dolerių vertės“, – pastebi A.Jakubėlis.
1. Akcijos kai kur nuvertėjo ir perpus
23 išsivysčiusių pasaulio valstybių akcijų rinkų nuotaikas atspindi vienas indeksas „MSCI World“, o jis šiemet nukrito 10 proc. Čia metų pradžioje investuotas tūkstantis eurų būtų susitraukęs iki 900 eurų.
Besivystančių rinkų akcijoms sekėsi dar prasčiau. „MSCI Emerging Markets“ indeksas, kurį sudaro 31 proc. Kinijos rinkos, 15 proc. – Pietų Korėjos, taip pat reikšmingą dalį sudaro Taivano, Indijos, Brazilijos akcijos, žemyn žnektelėjo 16,5 procento.
835 eurai – tiek būtų likę iš metų pradžioje investuoto tūkstančio.
„Žiūrint į akcijas atskirai pagal regionus, geriausiai atrodo egzotinių šalių rinkos: Jamaika (+31 proc.), Kataras (+28 proc.), Jungtiniai Arabų Emyratai (+15 proc.), Saudo Arabija (+ 12 proc.), Naujoji Zelandija (+5 proc.). Ir tai beveik baigtinis augimą demonstravusių rinkų pagal šalis sąrašas.
Iš mūsų regiono kaimynių geriausiai atrodo Vengrijos akcijų rinka (+0,4 proc.). Tuo tarpu ligi šiol lyderiavusios Rumunijos akcijos per 2 dienas nukrito daugiau kaip 10 proc.“, – apžvelgia „INVL Asset Management“ fondų valdytojas.
Anot jo, akcijos tarp tradicinių turto klasių demonstravo vienus iš didžiausių kainų nuosmukių.
„Žiūrint atskiras šalis, tai nieko nuostabaus, kad labiausiai kraujavo Argentinos (-49 proc.) ir Turkijos (-40 proc.) akcijos. Abi šalys šiemet patyrė ekonomikos krizę, valiutos nuvertėjimą. Kinijos Šanchajaus indeksas šiemet yra nukritęs 24 proc. Tam įtakos turi tiek stojanti Kinijos ekonomika, tiek vykstantis prekybos karas su JAV. Po to rikiuojasi eilė išsivysčiusių šalių biržų: Graikija (-23,5 proc.), Airija (-23 proc.), Vokietija (-17 proc.) ir pan.
Tad 1000 eurų, investuotų į Jamaiką, būtų pavirtęs 1310 eurų, tačiau jei pinigai būtų investuoti Argentinoje, teliktų apie 500 eurų.
„Orion Securities“ atstovas atranda, kad net ir smarkiai krintančioje rinkoje visuomet galima atrasti „saldžių vyšnių“ – buvo atskirų įmonių, kurių akcijos pašoko itin smarkiai. Pavyzdžiui „Tandem Diabetes Care“ akcijos metų pradžioje kainavo 2,54 dolerio, o dabar – 31,61 dolerio. Čia investuotas tūkstantis eurų būtų pavirtęs 12445 eurais, tačiau tai veikiau yra išimtis, patvirtinanti bendrą metų tendenciją.
„Bloomberg“ rašo, kad Kanadai legalizavus marihuaną rekreaciniais tikslais, vienu metu į susijusių įmonių akcijas investuojančio fondo grąža siekė 32 proc. Tačiau ir šios akcijos pastaraisiais mėnesiais pinga.
O Lietuvos akcijos investuotojams taip pat grąžos neuždirbo – indeksas „OMX Vilnius“ rodo kone 6 proc. nuosmukį, ir būtų aptirpdęs 1000 eurų iki 940 eurų.
2. Nei juodas, nei tradicinis auksas panacėja netapo, dauguma žaliavų pigo
„Bloomberg“ skaičiuojamas žaliavų kainų indeksas nuo metų pradžios demonstruoja konservatyvų 1,8 proc. nuosmukį.
„Krito ir nafta, ir auksas, ir varis. Visgi brangusių žaliavų buvo: tai gamtinės dujos (+29 proc.), kviečiai (+23,5 proc.) ir kukurūzai (+9 proc.)“, – pastebi A.Jacikevičius.
Juodasis auksas brango nuo pat sausio, tačiau spalio 3 dieną, pasiekus rekordines metų aukštumas ties 86 JAV doleriais už barelį, „Brent“ nafta nuo tada atpigo net 36 procentais, ir tekainuoja 55 dolerius, 15 proc. mažiau nei metų pradžioje (65 doleriai), rodo „Bloomberg“ duomenys.
Tauriojo metalo – aukso – kaina šiuo metu rinkoje svyruoja apie 1261 dolerio už Trojos unciją (31,1 gramo), kaina beveik tokia pati, kaip ir metų pradžioje.
3. Kriptovaliutos 1000 eurų pavertė į 200 eurų, o kartais ir į 0
Bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija nuo 700 milijardų eurų metų pradžioje susitraukė iki dabartinių 130 milijardų – rinka susitraukė net 80 procentų arba penkis kartus, rodo Coinmarketcap.com duomenys. Tai reiškia, kad iš 1000-io metų pradžioje kriptovaliutų rinkoje investuotų teliktų 200 eurų.
Pati populiariausia kriptovaliuta – bitkoinas – sudaro daugiau nei pusę visos rinkos, o jo kaina, metų pradžioje siekusi 13,8 tūkst. dolerių, nukrito iki maždaug 4000 tūkst. dolerių, tai maždaug 70 proc. nuosmukis.
Socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Reddit“, bitkoinas vadinamas pačia blogiausia metų investicija.
Tačiau kriptovaliutų rinkoje yra gerokai didesnių nuosmukių – kriptografinius žetonus platinusios įmonės bankrutavo, o jų žetonų kaina krito iki 0 ir taip sudegino visus išleistus pinigus.
4. Vertybiniai popieriai nesukūrė vertės
Viena iš saugiausių investicijų finansų rinkoje laikomi vyriausybių leidžiami vertybiniai popieriai: iždo vekseliai, obligacijos ir kt. Tačiau net ir šioje rinkoje galima patirti nuostolių. Pavyzdžiui, obligacijos, kurios išperkamos po dešimtmečio, rinkoje staiga gali atpigti ir jas pardavus prieš išpirkimo terminą būtų patirtas nuostolis.
„Kalbant apie obligacijas, geriausiai atrodo JAV vyriausybės obligacijos (+0,4 proc. grąža) ir euro zonos vyriausybių obligacijos (+0,3 proc.). Pastarųjų kainai, žinoma, teigiamos įtakos turėjo iki šiol Europos centrinio banko vykdytas obligacijų supirkimas, kuris didžiąja apimtimi baigsis šiemet“, – vertina A.Jacikevičius.
Į obligacijas investavusių fondų grąža šiemet dažniausiai neigiama. Pavyzdžiui SEB banko į besivystančių rinkų įmonių obligacijas investuojantis fondas nuo metų pradžios užtikrino minusinę 6,6 proc. grąžą, minusinė ir kitų obligacijų fondų grąža išskyrus fondą, kuris investuoja į JAV dolerius – jo grąža šiemet 1 proc.
„Įdomus pastebėjimas, kad jei kitos valiutos pirkimą pavadintume investicija, tai tie investuotojai, kurie būtų metų pradžioje užpirkę JAV dolerių ir laikę juos sąskaitoje, būtų uždirbę apie 4 proc. grąžą“, – pastebi A.Jacikevičius.
Tiek akcijų, tiek obligacijų kainos tiesiogiai veikia ir pensijų fondų, kitų investicinių instrumentų grąžas.
Rinkoje daug nerimo ženklų
Investavimo ekspertai tvirtina, kad šiuo metu finansų rinkose tvyro nerimas, o daugiausia jį kelia nežinomybė dėl ateities.
„Daugybė veiksnių ir įvykių lemia dabartinius rinkų nuosmukius. Apibendrinant galima konstatuoti, kad susirūpinimas dėl tolimesnės pasaulio ūkio raidos yra ženkliai išaugęs“, – sako A.Jacikevičius.
Jis išskiria JAV ir Kinijos prekybos konfliktą, baimes dėl staigaus Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo, šalies skolų lygis taip pat kelia grėsmę.
Kitas nerimą keliantis signalas – lėtėjanti JAV ekonomika, centrinio banko keliamos palūkanų normos, o rinkoje trumpam laikotarpiui paskolintų lėšų palūkanos praktiškai identiškos, kaip ir skolinant ilgam laikotarpiui – toks palūkanų suvienodėjimas anksčiau signalizuodavo ekonomines recesijas. 15min jau rašė apie šio reikšmingo rodiklio nerimą keliančius signalus.
„Europos garvežio Vokietijos ekonomikos lėtėjimas, „Brexit“, neramumai Prancūzijoje, Italijos biudžeto deficitas, Rytų Europos šalių anti-ES nuotaikos ir pan.“. – nenustoja vardyti priežastis, keliančias nerimą investuotojams, A.Jacikevičius.
Anot jo, prognozuoti ateitį iš dabartinės situacijos yra itin sudėtinga ir rizika, kad nepataikysi – didelė.
„Prognozės yra nedėkingas dalykas, o ypač dabartinėje situacijoje, kai neužtikrintumo yra ypač daug. Jeigu žiūrėtume siauriau – tik į akcijų rinkas, reikia pažymėti, kad istorinius akcijų verčių vidurkius šiuo metu viršija tik JAV akcijų kainos, o kitos išsivysčiusio pasaulio dalies bei besivystančių šalių akcijos yra žemiau savo istorinių vidurkių. Todėl erdvės kilimui tikrai yra.
Ko gero, nesiryžčiau prognozuoti didesnės sėkmės kitąmet JAV akcijoms, tačiau jei makroekonominė ir geopolitinė situacija pasitaisytų, akcijų kainos gana greitai sureaguotų teigiamai. Kol kas gilios meškų rinkos nesitikėčiau, tačiau dabartinės korekcijos švelnia tikrai negalima pavadinti“, – atsidūsta A.Jacikevičius.
Jis taip pat lygina, kad statistiškai paprastai po nesėkmingų metų sekdavo sėkmingi.
„Todėl, statistiškai žiūrint, kiti metai turėtų būti priešingi. Nepaisant visų priešpriešinių vėjų, pasaulio ekonomikai kitąmet prognozuojamas, nors ir lėtesnis, bet vis tiek augimas. Tuo tarpu rinkos – realios ekonomikos atspindys, nors kartais jis būna neryškus, ar iškreiptas“, – sako A.Jacikevičius.
„Orion Securities“ vadovas patvirtina, kad JAV akcijų kainos yra rekordinėse aukštumose, vertinant pagal tai, kiek pelno įmonės uždirba vienai akcijai.
„Kai tik įmonės pradeda keisti savo prognozes apie būsimus pelnus, tada ir prasideda akcijų kritimas“, – sako A.Jakubėlis.
