Bet žmonių dėl kilusios panikos kaltinti nereikėtų, nes Latvijoje jau nuo 1995 metų, kai į krizę buvo patekę komerciniai bankai, nesiliaujama gąsdinti, kad latas bus devalvuotas. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir 2007-aisiais penkeriems metams kalėti nuteistas buvęs Baltijos banko prezidentas Talis Freimanis. Jis nesugebėjo aiškiai atsakyti į klausimą, kodėl bankas moka tokias dideles palūkanas už indėlius. Tai buvo suprasta elementariai – banko vadovybė tikisi lato devalvavimo. Tačiau tuomet latas, priešingai, nei sklandė kalbos, tik stiprėjo, todėl palūkanas teko sumažinti. Tai ir lėmė banko bankrotą. Dėl to dalis latvių prarado savo indėlius.
Tačiau tuomet Latvijos bėdos buvo siejamos su ekonomine krize Rusijoje, o dabar nieko panašaus nėra. Po 1998 metų Latvijos verslininkai ėmė orientuotis į Vakarų Europos rinkas, nors prognozės dėl lato devalvavimo niekur neišnyko. Priešingai, prasidėjus ekonominei krizei tik dar labiau sustiprėjo.
Latvijoje jau nuo 1995 metų, kai į krizę buvo patekę komerciniai bankai, nesiliaujama gąsdinti, kad latas bus devalvuotas.
Vis dėlto Latvijos banko Monetarinės valdybos vadovas Helmutas Ancanas įsitikinęs, kad lato devalvavimas padėties šalyje nepataisytų, nes Latvijos ūkis – mažas ir atviras. Iš to laimėtų tik eksportuotojai. Todėl gyventojams buvo aiškiai pasakyta, kad lato kursas nebus keičiamas, nors kalbos vis tiek netilo.
Rusiškų laikraščių „indėlis“
Prie gandų apie lato devalvavimą ir tuomet, ir dabar nemažai prisidėjo Latvijoje rusų kalba leidžiama spauda. Ji daug garsiau šaukė apie krizę šalyje nei latviški laikraščiai. 1997-1998 metais vyriausybei vadovavęs Gunaras Krastas, negalėdamas suprasti, kodėl kilo toks ažiotažo, net padarė prielaidą, kad nacionalinės valiutos devalvavimas naudingas bankams. Mat Latvijoje prasidėjus ekonominei krizei kai kurie bankai priėjo prie išvados, jog netrukus ji apims ir visą finansų sektorių, todėl ėmė dideliais kiekiais pirkti JAV dolerius, kad taip sumažintų prognozuojamus nuostolius.
„Noriu pabrėžti, jog nei šalies viduje, nei išorėje nėra jokių priežasčių devalvuoti latą“, – tuomet kalbėjo G.Krastas, tik mažai kas juo tikėjo.
Dabar rusiški laikraščiai vėl stengiasi sėti nepasitikėjimą. Žurnalistas Dmitrijus Jermolajevas, kuriam jau uždrausta įvažiuoti į
Latviją, leidinyje „Rosiskije vesti" rašė, kad Latvijos laukia didelės permainos, kad banko „Parex“ nacionalizavimas – pirmas žingsnis ekonominio kracho link. Pasak jo, netrukus „Parex“ pėdomis paseks ir kiti šalies bankai, tik vyriausybė jau nebeturės iš ko juos gelbėti. Kadangi Latvijoje nėra pinigų indėliams kompensuoti, bus devalvuotas latas, esą ministrų kabinetas jau svarsto, kiek reikėtų nuvertinti latą euro atžvilgiu. Apie nacionalinės valiutos kurso keitimą rašė ir kiti rusų kalba Latvijoje leidžiami laikraščiai.
Šiandien, kai Latvija vis labiau klimpsta į ekonominę krizę, prisiminta, kad dar pernai Tarptautinės ekonominės politikos studijų Baltijos centro vadovas Alfas Vanagas buvo užsiminęs apie lato devalvavimą kaip ekonominės krizės sprendimo būdą. Dėl to šalyje buvo kilęs didžiulis ažiotažas. Rygos aukštoji ekonomikos mokykla atliko tyrimą „Infliacija Latvijoje“ ir paskelbė, kad vyriausybės parengtas planas infliacijai sustabdyti yra labai silpnas. Tyrėjai teigė, jog lato devalvavimas sustiprintų tik Latvijos gamintojų konkurencingumą euro zonoje, nes dėl to pakiltų importuojamų prekių kainos. O kadangi Latvija daugiau importuoja nei eksportuoja, šalyje dar labiau padidėtų infliacija.
Tą patį skelbė ir kiti ekonomistai. Buvo priminta, kad valstybei būtina įsigyti naujų įrenginių gamybai modernizuoti, o jie bus brangesni, nes yra perkamai už eurus.
Padėtis negerėja
Nors pernai gruodį atsistatydino krizės nesugebėjusi pažaboti Aigaro Kalvyčio vyriausybė, padėtis Latvijoje nepagerėjo. Šių metų trečiojo ketvirčio Latvijos ekonominiai rodikliai buvo patys blogiausi Europos Sąjungoje, tad vėl sustiprėjo kalbos, kad be lato devalvavimo šalies ūkis neišsivers. Latvijoje išduota kreditų už 17 mlrd. eurų, arba 12 mlrd latų. Jei nacionalinės valiutos kursas būtų 10 proc. sumažintas, ši skola padidėtų iki 13,2 mlrd. latų, neskaičiuojant palūkanų. Jos taip pat padidėtų. Iš to laimėtų tik žmonės, paėmę paskolas latais.
Latvijos ekspertai sako, kad lato devalvavimas dar labiau padidintų infliaciją ir pridarytų šalies ūkiui daugiau žalos negu naudos. Jie aiškina, jog reikia mažinti valstybės išlaidas ir imtis visko, tik ne lato devalvavimo.
Tačiau užsienio ekspertai mano kitaip. Tarptautinis valiutos fondas, iš kurio Latvija tikisi gauti 5 mlrd. eurų kreditą, pasiūlė keisti lato kursą. Tarptautinės reitingų agentūros „Moody's“ analitikas Kennetas Orchardas taip pat įsitikinęs, jog Baltijos valstybės turės devalvuoti savo valiutą. „Šių šalių vyriausybės ir centriniai bankai darys viską, kad to išvengtų: skolinsis užsienyje, kreipsis į Tarptautinį valiutos fondą arba Centrinį Europos banką“, – tvirtino jis. Ir pridūrė, kad padidėjusios skolos sumažins tų šalių augimą.
Šiandien, kai Latvija vis labiau klimpsta į ekonominę krizę, prisiminta, kad dar pernai Tarptautinės ekonominės politikos studijų Baltijos centro vadovas Alfas Vanagas buvo užsiminęs apie lato devalvavimą kaip ekonominės krizės sprendimo būdą.
Remdamiesi užsienio ekspertais gyventojus ėmė gąsdinti ir latviški laikraščiai. „Ventas Bals“ rašo: „JAV problemos – labai menkos žinant, kas laukia mūsų. Europos Sąjungoje bėdos taip pat tik prasideda. Pas mus gali kilti 10 ar 12 kartų didesnė krizė nei Jungtinėse Valstijose.“
Alyvos į ugnį įpylė ir Latvijos muzikantas Valteris Fridenbergas. Per savo grupės „Putnu Balle“ koncertą jis pasiūlė žiūrovams eiti į bankus ir atsiimti pinigus. Muzikanto gynėjai tikina, jog tai buvo tik linksmas pokštas, kurį išgirdusi publika nusikvatojo. Tačiau Latvijoje yra manančiųjų, kad už tokius „pokštus“ reikia teisti. Taip pat derėtų bausti tuos, kurie siuntinėja tiesos neatitinkančias SMS žinutes apie šalies bankus ir latą. Vis dėlto Latvijoje dar niekas už tai nenubaustas. Teismas išteisino net buvusio premjero A.Kalvyčio kanceliarijos darbuotoją, kuris būdamas girtas ėmė šnekėti apie lato
devalvavimą.
Šiaip ar taip, Latvijoje nepasitikima latu ne tik dėl susidariusios ekonominės padėties, bet ir dėl to, kad nepasikliaujama šalies valdžia. Tačiau netrūksta ir teigiančiųjų, jog vienintelis žmogus, kuriuo dar galima tikėti, yra premjeras Ivaras Guodmanis, nes jo žodžiai nesiskiria nuo darbų. Kalbėdamas per televiziją vyriausybės vadovas garantavo gyventojams, kad latas nebus devalvuotas.
