Visa tai atskleidė antrą kartą VšĮ „Lietuva be šešėlio“ inicijuotas ir „Spinter tyrimai“ atliktas prekybos nelegaliu alkoholiu paplitimo, tendencijų ir mažinimo priemonių efektyvumo tyrimas, kuriame dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 m.
Nepakito dažnai perkančių nelegalius alkoholinius gėrimus skaičius
„Iš viso Lietuvoje nelegalų alkoholį perka ir įsigyja daugiau nei pusė milijono gyventojų, t. y. 19 proc. žmonių (532 tūkst.). Vadinasi, kas penktas žmogus rizikuoja savo sveikata, vartodamas nelegalų alkoholį, ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos“, – teigia VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Daugiausiai nelegalių alkoholinių gėrimų dažnai pirkta Tauragės (7 tūkst. gyventojų) ir Marijampolės (10 tūkst. gyventojų) apskrityse. Iš viso Lietuvoje dažnai tokio alkoholio įsigijo apie 84 tūkst. gyventojų, retkarčiais – 448 tūkst.
Mažiausiai nelegalaus alkoholio perkama ir vartojama Klaipėdos apskrityje – reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, čia tokius gėrimus perka 9 proc. gyventojų. Antroje vietoje – Šaulių ir Alytaus apskritys su 16 proc. gyventojų, perkančių nelegalų alkoholį.
„Po šešerių metų antrą kartą atliktas tyrimas rodo, jog dažnai nelegalų alkoholį perkančiųjų skaičius išliko lygiai toks pat – 3 proc. Taigi, kas pirko pigesnį, nelegalų alkoholį, tas ir perka jį toliau. Tikėtina, jog jį dažniausiai geria alkoholizmu sergantieji žmonės. Kita išvada matant tokius rezultatus – draudimų politika neveikia tų, kuriems įprasta pirkti nelegalų alkoholį“, – teigia K.Kupšys.
Pasak jo, bendra tendencija Lietuvoje tokia, jog per šešerius metus 5 proc. sumažėjo nelegalaus alkoholio pirkimas ir vartojimas.
„Pokytis įvyko tik retkarčiais nelegalų alkoholį perkančiųjų tarpe – vadinasi, tie, kurie alkoholį vartoja rečiau, dažniau pradėjo jį pirkti legaliai. Tam įtakos turėjo kova su šešėline ekonomika, žmonių sąmoningumo lavinimas ir profesionalesnis policininkų darbas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šešėlio sumažėjimas galėjo būti didesnis – prieš dvejus metus šešėlio mažėjo tendencija persivertė ir vėl pradėjo didėti. Vadinasi, draudimų politika, susijusi su alkoholiu, yra neveiksni bei galimai didina šešėlį“, – teigia K.Kupšys.
Per šešerius metus 5 proc. sumažėjo nelegalaus alkoholio pirkimas ir vartojimas.
Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai įsigyjami per pažįstamus
Daugiau nei pusė perkančiųjų nelegalius gėrimus, jų įsigyja per pažįstamus – tokį pasirinkimą atlieka 53 proc. tyrimo respondentų. Daugiausiai gėrimus per pažįstamus įsigyja Utenos apskrities gyventojai – 82 proc., t. y. apie 20–21 tūkst. žmonių.
„Taigi kas septintas Utenos apskrities gyventojas įsigyja nelegalaus alkoholio per pažįstamus, o kas dvidešimt antras – žino, kur veikia nelegalus taškas ir iš ten perka alkoholį. Antroje vietoje – Telšių apskritis, kur per pažįstamus nelegalius gėrimus perka ir vartoja 72 proc. respondentų“, – sako K.Kupšys.
Tyrimo duomenimis, daugiausiai nelegaliuose taškuose alkoholinių gėrimų įsigyjama Marijampolės (47 proc.) ir Telšių (44 proc.) apskrityje.
Daugėja nelegalaus alkoholio užsakymų telefonu
„Nors nuo 2013-ųjų visoje Lietuvoje 4 proc. sumažėjo alkoholio įsigijimas per pažįstamus ir 5 proc. – per nelegalius taškus, daugiau nei dvigubai šoktelėjo skaičius tų, kurie skambina telefonu, užsisako gėrimų ir alkoholiniai gėrimai būna atvežami tiesiai į namus“, – sako K. Kupšys.
2013-aisiais nelegalius gėrimus paskambinus telefonu ir atvežus įsigijo 5 proc., 2019 m. – 12 proc.
„Taip pat keturis kartus padidėjo reguliariai atvykstančių prekybininkų, siūlančių nelegalius gėrimus – tokiu būdu alkoholinių gėrimų įsigijo apie 64 tūkst. Lietuvos gyventojų“, – sako K.Kupšys.
Šešėlinė prekyba alkoholiu – intensyviausia pasienyje
Įsigydami nelegalaus alkoholio dažniausiai žmonės perka kontrabandinius gėrimus arba naminę degtinę. Pavyzdžiui, net 77 proc. Marijampolės apskrities gyventojų, įsigijusių nelegalaus alkoholio, pirko ir vartojo gėrimus iš Rusijos, Baltarusijos.
„Tauragės ir Marijampolės apskrityse žmonės kur kas intensyviau perka nelegalius gėrimus. Abi apskritys yra šalia pasienio su Lenkija. Panaši situacija ir Utenos apskrityje – tai regionas, esantis šalia Baltarusijos ir čia, pavyzdžiui, kontrabandinius gėrimus perka ir vartoja 65 proc. respondentų, samagoną – 47 proc.“, – sako K.Kupšys.
„Telšių apskritis išskirtinė tuo, jog čia net 67 proc. perkančiųjų nelegalius gėrimus renkasi naminę degtinę. Taigi kas penktas šio regiono žmogus yra pirkęs ar vartojęs samagono, t. y. 26 tūkst. žmonių iš 137 tūkst. Telšių apskrities gyventojų“, – teigia K.Kupšys.
Gyventojai legaliai pradėjo įsivežti daugiau alkoholinių gėrimų iš Lenkijos – kur akcizai alkoholiui mažesni apie 40 proc.
Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, Lietuvoje nuo 2013-ųjų 19 proc. sumažėjo kontrabandinių gėrimų pirkimas (2019 m. – 53 proc.) bei 10 proc. – naminės degtinės (2019 m. – 48 proc.).
„Taip yra, nes pasienio rajonų gyventojai legaliai pradėjo įsivežti daugiau alkoholinių gėrimų iš Lenkijos – kur akcizai alkoholiui mažesni apie 40 proc. Žmonės gali ir pigiau, ir nerizikuodami apsipirkti. Antra –apskritai matoma tendencija, jog nuo 2009-ųjų mažėja alkoholio vartojimas Lietuvoje. Trečia – nelegaliai prekybai alkoholiu įtakos darė ir mūsų įstaigos „Lietuva be šešėlio“ veikla, t. y. galimybė pranešti informaciją, kur yra nelegalių prekybos taškų“, – teigia K.Kupšys.
VšĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 2412 pažymėtų nelegalių taškų. Nuo 2013 metų iš viso uždarytas 729 nelegalios prekybos taškas visoje Lietuvoje.
