Nuo tada, kai iš Rusijos dėl jos sukelto karo Ukrainoje nebeperkame nei elektros, nei dujų, nei naftos, vadinamasis BRELL žiedas tampa vienu paskutinių su Rusija Lietuvą jungiančių aspektų.
BRELL energetikos sistema teoriškai leidžia Rusijai panaudoti elektros tinklus šantažui ar netgi energetiniam puolimui. Apie tai iš naujo prakalbta birželį prasidėjusio geležinkelio tranzito į Kaliningradą skandalo metu.
Lietuvai apribojus sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį, mūsų šalies, Rusijos ir ES politikai įsijungė į platų politinį diskursą dėl tokios sprendimo legalumo. Rusijai tai nepatiko – ji grasino atsakomosiomis priemonėmis Lietuvai, o ekspertai 15min minėjo, kad būtent atjungimas nuo BRELL žiedo gali būti viena iš realiausių bausmių Lietuvai.
Vis dėlto šią situacija bent jau tuo metu, regis, išsprendė atnaujintas tranzitas į Kaliningradą.
BRELL klausimas dar kartą iškilo šią savaitę po antradienį ES energetikos ministrų pasiekto susitarimo, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičiaus žiniasklaidai vėliau teigė, kad diskusijų su ministrais metu taip pat susitarta, jog staigaus atjungimo nuo BRELL atveju, skaičiuojant dujų suvartojimą, Lietuvai būtų taikomos išimtys – dujų vartojimo mažinti nereikėtų.
„Jeigu kartais Lietuvą atjungia nuo BRELL žiedo, tam atvejui Baltijos valstybėse, siekiant užtikrinti tinklo stabilumą ir kitus parametrus, reikėtų deginti daugiau dujų. Mes specifiškai gavome išimtį, kad, jeigu atsitinka tokia situacija, mums nebereikės derėtis dėl [dujų vartojimo] mažinimo – papildomas dujų poreikis nebebus skaičiuojamas“, – naujienų agentūra BNS citavo viceministrą.
Tad net ir aistroms dėl geležinkelių tranzito nurimus, BRELL klausimas išlieka svarbus.
Tačiau kas tas BRELL, kaip jis atsirado ir kiek ilgai dar minėsime šią santrumpą?
