Kasdienės paslaugos: kodėl stovime eilėse, kai užtenka vos mygtuko spustelėjimo?

Atlikti didžiąją dalį finansinių operacijų jau drąsiai galima internetu – naudojantis e.bankininkyste. Daugybę gyventojams aktualių paslaugų – nuo automobilio įregistravimo, pašalpų prašymų, darbo paieškos ar net verslo įkūrimo taip pat galima atlikti vos prisėdus prie kompiuterio – per elektroninės valdžios portalą. Tačiau ar lietuviai pasinaudoja galimybe nestovėti eilėse ir net 670 kasdienių procedūrų atlikti operatyviau? O jei nepasinaudoja – kodėl?
Žmonės laukia eilėje
Žmonės laukia eilėje / 123rf.com nuotr.

Nesiekia vidurkio

Prireikus susitvarkyti dokumentus savivaldybėje, poliklinikoje, „Regitroje“ ar kitoje įstaigoje, ne vienas linkęs tai atidėlioti. Kol užsiregistruosi, kol nuvažiavęs sulauksi savo eilės – diena ar net kelios gali nueiti šuniui ant uodegos, pagalvoja dažnas. Paradoksalu, kad žmonės burba leidžiantys daug laiko bergždžiai stoviniuodami, kai būdas to išvengti jau yra. Elektroninės valdžios vartų portale vos keliais mygtukų spustelėjimais galime atlikti daugiau kaip 670 pačių įvairiausių užsakomų paslaugų – nuo elementaraus gyvenamosios vietos deklaravimo iki darbo paieškos ar net verslo steigimo.

Elektroninės valdžios vartų portale vos keliais mygtukų spustelėjimais galime atlikti daugiau kaip 670 pačių įvairiausių užsakomų paslaugų.

Statistiniai duomenys rodo, kad Elektroninių valdžios vartų portale 2015 metais apsilankė apie 1,8 mln. unikalių lankytojų. Paskaičiavus daroma prielaida, kad 1,2 mln. 16–74 metų lankytojų buvo Lietuvos gyventojai (apie 55 proc.).

Kalbant apie bendrą gyventojų naudojimąsi el. paslaugomis, statistiniai duomenis rodo, kad Lietuva, nors yra netoli Europos Sąjungos vidurkio, tačiau jo dar nesiekia. Viešosiomis e. paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis svyruoja apie 46 proc.

Pagal gyventojų, intensyviai besinaudojančių e.paslaugomis, skaičių Europoje pirmauja Danija, kurioje šis rodiklis siekia net 88 proc. Tai reiškia, kad iš 10 gyventojų beveik 9 dokumentų, prašymų ir kitų reikalų imasi tvarkyti internetu.

Nedaug nuo jos atsilieka ir Suomija – net 80 proc. jos gyventojų aktyviai naudojasi e.paslaugomis. Įdomu, kad tarp lyderių yra ir Estija – 81 proc. gyventojų.

Nežino apie tokią galimybę

Kelis kartus pasinaudojęs elektroninėmis priemonėmis reikalus tvarkyti fiziniu būdu sugrįžta retas, tačiau kodėl vis dar nemaža dalis tokių, kurie prie interneto net neprisėda?

Paklaustas, ar Lietuvos elektroninės valdžios vartų portalas, palyginti su kitų šalių analogiškomis svetainėmis, yra toks pats funkcionalus ir patogus, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus pavaduotojas Rytis Kalinauskas atsako teigiamai. „Lietuvos elektroninės valdžios vartų portalas neseniai buvo atnaujintas ir tapo tikrai patogesnis vartotojui.

Labiausiai buvo siekiama, kad gyventojas kuo greičiau rastų tai, ko ieško. Būtent todėl portale yra paieškos sistema pagal semantiką, taip pat visos paslaugos suklasifikuotos pagal gyvenimo įvykius – darbo paieška, verslo kūrimas, vaiko gimimas ir pan. Taigi kiekvienas gali rasti sau reikiamą ir atlikti veiksmą taip, kaip jam patogu“, – kalbėjo pašnekovas.

123rf.com nuotr./Jaunuoliai
123rf.com nuotr./Jaunuoliai

Svarbiausia priežastimi, kodėl Lietuvos žmonės mažiau naudojasi el. paslaugomis nei, pavyzdžiui, skandinavai, R. Kalinauskas įvardijo nepakankamą pačių el. paslaugų žinomumą. „Manau, kad neretai žmonės eina į institucijas ir stovi eilėse, nes tiesiog nežino, kad vieną ar kitą dalyką paprasčiausiai galima atlikti internetu“, – tikino direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, Elektroninės valdžios vartų svetainės tikslas yra, kad gyventojai visą reikiamą paslaugų paketą rastų vienoje svetainėje. Pastarojoje, R. Kalinausko teigimu, apie 670 kasdienius, ir ne tik, žmonių poreikius atitinkančių elektroninių viešųjų paslaugų.

Patogumas – pagrindinis akcentas

„Mes patys sau, kaip institucija, kuri taip pat kuria elektronines paslaugas, keliame vieną svarbiausių reikalavimų – kuo labiau supaprastinti elektroninių paslaugų užsakymą. Geriausiai ir efektyviausiai tai darome per integraciją. Turiu minty, automatinį duomenų gavimą iš kitų institucijų ar registrų. Taip mažėja aukelių, kuriuos reikia užpildyti, o tuo pačiu – ir žingsnių iki paslaugos užsakymo“, – aiškino R.Kalinauskas.

Pasak IVPK direktoriaus pavaduotojo, automatinis duomenų gavimas ne tik pagreitina procesą, bet ir padeda žmogui lengviau „susigaudyti“. „Būna, kad žmonės ne visada supranta, kokių būtent duomenų prašoma, o automatizuotai gaudami duomenis sudarome žmogui mažiau rūpesčių. Atsidaręs vieną ar kitą formą, nemažą dalį jos jau mato užpildytą“, – kalbėjo R.Kalinauskas.

Baimintis dėl saugumo – nėra pagrindo

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės galėtų baimintis tvarkyti svarbius dokumentus internetu, – duomenų saugumas ir konfidencialumas. Šiuo klausimu R.Kalinauskas taip pat turi atsakymą – Elektroniniams valdžios vartams, ir kitų institucijų portalams, kur dirbama su žmonių asmeniniais duomenimis, keliami kur kas didesni reikalavimai.

„Elektroniniams valdžios vartams saugumo reikalavimai yra tikrai gerokai didesni nei kitiems įprastiems portalams. Paslaugos, teikiamos valstybės informacinėse sistemose, yra įteisintos įstatymų numatyta tvarka. Šios sistemos turi privalomus saugos dokumentus, nuolat atliekami saugos vertinimai, pasitelkiama daugybė priemonių, kurios padeda apsisaugoti nuo duomenų praradimo. Užtikrinamas iš tiesų labai aukštas saugumo lygis“, – tikino R.Kalinauskas.

Paprastumas ir saugumas, pasak IVPK direktoriaus pavaduotojo, itin svarbūs veiksniai, tačiau dėl jų sukti galvos tikrai nereikėtų. Šiuo metu bene svarbiausia užduotis – kad žmonės apskritai žinotų, kokius dokumentus gali susitvarkyti paprasčiau nei įsivaizduoja.

Pasak specialisto, planuojama, kad 2016 metai portale apsilankys 2 mln. unikalių lankytojų, tuomet prognozuojamas 16-74 metų Lietuvos gyventojų lankomumas turėtų siekti apie 62 proc.

Pažymėtina, kad tokie lankomumo rodikliai, užfiksuoti programinėmis portalo lankumo priemonėmis, skiriasi nuo gyventojų apklausomis gaunamų rezultatų. Tačiau tokia situacija paaiškinama tuo, kad Elektroninės vadžios vartų portalas dažnam lankytojui yra tik tarpinė stotelė, per kurią jis keliauja ketindamas užsisakyti elektroninę paslaugą, ir dėl to tam tikrais atvejais net ir neįsimena, kad paslauga užsisakyta per Elektroninės valdžios vartų portalą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų