„Plėtra rodo, kad investuotojai jau įvertino Kauno LEZ teikiamus privalumus verslui – patogią infrastruktūrą, susisiekimą bei mokestines lengvatas. Esame įsitikinę, kad tvari jau esamų Kauno LEZ įsikūrusių įmonių plėtra paskatins ir užsienio investuotojus aktyviau domėtis verslo galimybėmis Lietuvoje. Šiais metais jau sulaukėme pasaulinio lygio aviacijos, logistikos ir pramonės kompanijų susidomėjimo. Šiuo metu vyksta derybos su potencialiais užsienio investuotojais, tačiau tikime, kad jau kitais metais galėsime pasidžiaugti dar didesne Kauno LEZ plėtra“, – sakė Kauno LEZ generalinis direktorius Vytas Petružis.
Didžiausią – 15 tūkst. kv. metrų – teritorinę plėtrą vykdo ŽŪK „Pienas LT“. Bendrovė čia stato nedenatūralizuoto pieno baltymo gamyklą, kurioje per dieną bus galima perdirbti vidutiniškai po 650 t aukštos koncentracijos pieno baltymo, o maksimalus perdirbimo pajėgumas per parą sieks net 1,2 tūkst. tonų. Įmonė sukurs per 120 naujų darbo vietų. Gamyklos statybos darbus ketinama baigti 2014 metų pabaigoje.
Didžiausią – 15 tūkst. kv. metrų – teritorinę plėtrą vykdo ŽŪK „Pienas LT“. Bendrovė čia stato nedenatūralizuoto pieno baltymo gamyklą.
„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas pabrėžė, kad Kauno LEZ plyno lauko investicijoms buvo pasirinkta neatsitiktinai.
„Mums ši partnerystė vienareikšmiškai naudinga. Juk Kauno LEZ nebuvo vienintelė alternatyva, – pasakojo N. Narauskas. – Ieškojome jų įvairiuose rajonuose, kur veikia vadinamieji pramonės parkai. Jų administratorėmis yra savivaldybės. Labai svarbu yra pabrėžti, kad prie mūsų sprendimo pasirinkti investicijų vietą prisidėjo tai, kad Kauno LEZ galėjome kalbėtis verslo kalba“.
Tarp kitų priežasčių, kodėl gamyklai statyti buvo pasirinkta Kauno LEZ, N. Narauskas išskyrė palankią Kauno geografinę padėtį logistikai, sukoncentruotus technologinių specialybių darbuotojų rengimo centrus.
„Ne paskutinėje vietoje yra ir mokestinė aplinka. Kadangi projektas buvo įspaustas į labai aiškius rėmus, o teritorijų planavimo procesai paprastai būna nenuspėjami laiko atžvilgiu, Kauno LEZ buvo ideali išeitis“, – aiškino N. Narauskas.
Garažo, kiemo ir pramoninių vartų automatikas bei eismo kontrolės įrenginius gaminanti įmonė UAB „Ryterna“ plėsis 10 tūkst. kv. metrų ir investuos 10 mln. litų. Keturis kartus didesnes investicijas numačiusi pramoninių brangakmenių gamybos įmonė UAB „Rokor“. Bendrovės teritorinė plėtra sieks 3 tūkst. kv. metrų, įmonėje ketinama sukurti 70 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams.
Baldų gamintojos UAB „Raguvos baldai“ (UAB „Kamė“) teritorija taip pat padidės 3 tūkst. kv. metrų, tačiau investicijos bus kiek kuklesnės ir sudarys 8 mln. litų.
Apie Kauno LEZ:
Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra 534 ha užimanti pramoninės plėtros teritorija, klientams siūlanti mokesčių lengvatas. Nuo bendrovės įkūrimo pradžios Kauno LEZ yra pritraukusi investicijų už 1,2 mlrd. litų, daugiau negu 70 proc. jų sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Kauno LEZ sutartis pasirašiusios 18 Lietuvos iš užsienio kapitalo kompanijų, šiuo metu Kauno LEZ jau veikia 7 įmonės, vyksta 4 įmonių statybos darbai. Tarp sutartis su Kauno LEZ pasirašiusių bendrovių: šilumos izoliacinių plokščių gamybos įmonė UAB „Finnfoam“, automatinių vartų gamybos kompanija UAB „Ryterna Group“, žuvų perdirbimo įmonė UAB „Baltic Fish Export“, pramoninių brangakmenių gamybos įmonę UAB „Rokor“ ir kt. Kauno LEZ įsikūrusiose įmonėse dabar dirba 500 darbuotojų.
