Architektas bandys išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir antstolio dokumentus, iš kurių būtų matyti, ar skolos išieškojimas nėra vilkinamas.
„Kas atsitinka, jei paprastas žmogus nesumoka valstybei kad ir menkos mokesčių sumos ar uždelsia sumokėti paskirtą baudą, pavyzdžiui, už važiavimą troleibusu be bilieto? Labai grietai būna areštuojamos jo sąskaitos, turtas. Tačiau, kai valstybė negauna daugiau kaip 30 000 eurų iš turtingo verslininko, viskas, pasirodo, vyksta kitaip. Verslininkas pardavinėja turtą, turi įmonės, valdančios nekilnojamąjį turtą, akcijų, bet jam antstolis nereiklus, o mokesčių inspekcija skėsčioja rankomis“, – stebisi A.Kančas.
Teismas neleido išsisukti
Šios istorijos pradžia – dar 2002 m., kai bankrutavo įmonė „Respublika – Falkenhorst“. Ji per 10 metų taip ir nesugebėjo nieko nuveikti apleistame monolitiniame pastate. G.Kviliūnas buvo šios įmonės bankroto administratorius ir už tai gavo 100 896 eurų atlygį.
Kai VMI iš G.Kviliūno pareikalavo sumokėti 30 782 eurus gyventojo pajamų, PVM ir „Sodrai“ priklausančių mokesčių, šis pareiškė gavęs tik 28 962 eurų atlygį (nuo šios sumos mokesčiai nebūtų skaičiuojami), o kitus pinigus esą sugrąžino. Tačiau po ilgo bylinėjimosi 2011 m. priimtas galutinis teismo sprendimas, kad G.Kviliūnas mokesčius sumokėti privalo, nes nėra jokių įrodymų, jog jis atsisakė didelės dalies užmokesčio.
2011 m. priimtas galutinis teismo sprendimas, kad G.Kviliūnas mokesčius sumokėti privalo.
Nuo 2004 m. G.Kviliūnas yra įkūręs įmonę „Kauno verslo rūmai“ (KVR), kuri po bankroto procedūros įsigijo nebaigtą statyti viešbutį.
Staiga nuskurdo
Išieškoti G.Kviliūno skolą valstybei buvo paskirtas antstolis Raimundas Stanislauskas. Jis VMI informavo, kad skolininko ir jo sutuoktinės sąskaitose nėra jokių lėšų. Taip pat paaiškėjo, kad G.Kviliūnas neturi ir jokio nekilnojamojo turto, netgi automobilio.
Tada antstolis areštavo G.Kviliūno šeimai priklausančias „Kauno verslo rūmų“ akcijas.
Akcijas atgavo
VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova 15min.lt teigė, kad 2014 m. neatsiradus nė vienam „Kauno verslo rūmų“ akcijų pirkėjui, antstolis priėmė patvarkymą dėl akcijų arešto panaikinimo ir grąžinimo skolininkui.
A.Kančo teigimu, VMI nepakankamai domėjosi, kaip buvo rengiamos varžytinės, pasibaigusios labai palankiai G.Kviliūnui. „Nuolat tikrindavau visus pranešimus apie varžytines, tačiau nesu pastebėjęs pranešimų apie parduodamą G.Kviliūno turtą. VMI man irgi npateikė jokių duomenų, kad varžytines iš tikrųjų buvo paskelbtos, nors ta informacija turėtų būti vieša“, – teigė A.Kančas.
Jis taip pat mano, kad akcijų kainos buvo pervertintos – už jas norėta gauti 26 413 eurų. „114 akcijų buvo įvertintos nominalia, bet ne rinkos kaina“, – įsitikinęs A.Kančas.
Antstolis šališkas?
A.Kančas įsitikinęs, kad paskirtas antstolis R.Stanislauskas turėtų būti nušalintas. „Antstolis R.Stanislaukas praeityje kartu su G.Kviliūnu yra dirbęs toje pačioje bankroto administravimo paslaugas teikusioje įmonėje. Ši aplinkybė bei faktas, kad iki šiol iš milijonieriumi prisistatančio ir brangius nekilnojamojo turto objektus valdančio G.Kviliūno šis antstolis neišieško palyginti nedidelės sumos, suteikia pagrindą manyti, kad šie asmenys yra iki šiol susiję“, – mano A.Kančas.
R.Stanislauskas 15min.lt atsisakė komentuoti šiuos įtarimus ir kitas susijusias su G.Kviliūno skola aplinkybes.
Pardavė brangų sklypą
„Kauno verslo rūmai“ pernai birželį pardavė šalia „Respublikos“ viešbučio buvusį garažą su sklypu. Už jį gavo per 1 mln. eurų. Po to G.Kviliūnas atseikėjo VMI dalį skolos – 10 202 eurų. Kodėl nei VMI, nei antstolis nesiėmė veiksmų, kad būtų padengta visa skola po sklypo pardavimo?
„Neribotos civilinės atsakomybės ūkio subjektai neatsako už jų dalyvių (akcininkų) prievoles, todėl „Kauno verslo rūmai“, gavę pajamas už pastato pardavimą, neturėjo pareigos atsiskaityti su akcininko, tai yra G.Kviliūno, kreditoriais. Taip pat antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimą iš įmonės „Kauno verslo rūmai“ gautų pajamų“, – paaiškino I.Gavrilova.
A.Kančo toks argumentas neįtikina. „Antstolis privalėjo pasidomėti, iš kur pas skolininką staiga atsirado tiek lėšų, taip pat areštuoti „Kauno verslo rūmų“ mokėtiną G.Kviliūnui sumą po sklypo pardavimo ir išieškoti nesumokėtus mokesčius“, – įsitikinęs A.Kančas.
Artėja senatis
Įstatymas numato, kad priverstiniam mokesčių nepriemokos išieškojimui po 5 metų taikoma senatis. Nuo nepalankaus G.Kviliūnui teismo sprendimo tiek laiko bus praėję 2016 m. rudenį.
„Pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas“, – ramino I.Gavrilova.
G.Kviliūnas savo ruožtu tikina, kad nebando vilkinti skolos atidavimo. „Aš nieko nevengiu. Su valstybe atsiskaitysiu“, – tvirtino jis.
Bylinėjosi su architektu
G.Kviliūno valdomos įmonės „Fugetė“ bei „Kauno verslo rūmai“ bandė iš A.Kančo prisiteisti apie 1,4 mln. eurų. Verslininkas teigė patyręs nuostolių, nes A.Kančas rengdamas „Respublikos“ viešbučio rekonstrukcijos projektą neinformavo apie klaidą detaliajame plane.
A.Kančas tvirtino, kad apie klaidą žinojo ir detalųjį planą rengusi įmonė, ir pats užsakovas G.Kviliūnas, bet jis siūlė nedelsti ir dirbti toliau.
Po 5 metus trukusio teisminio ginčo A.Kančas bylą laimėjo. Jis tikino, kad dabartinis skundas dėl vangaus skolos valstybei išieškojimo nėra kerštas G.Kviliūnui.
„Man kaip piliečiui kyla įtarimų, ar valdžios institucijos, valdžios pareigūnai tinkamai įgyvendina jiems skirtas funkcijas. Taip pat skolos išieškojimu esu suinteresuotas ir kaip vienas iš G.Kviliūno kreditorių“, – teigė A.Kančas.
