Kaupiate pensijai, tačiau netekote darbo: kaip elgtis?

Lietuvoje antros ir trečios pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, rodo naujausi Lietuvos banko duomenys. Tačiau turbūt ne visi žino, kas nutinka su įmokomis į šiuos fondus netekus darbo, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė, rašoma „Luminor“ pranešime spaudai.
Pensija
Pensija /  123rf.com nuotr.

Tai aktualu daugiau nei 165 tūkst. gyventojų, rodo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinių rodiklių 2024 m. balandžio duomenys. Šis skaičius leidžia vertinti, kiek Lietuvoje yra į darbo rinką neįsitraukusių ar oficialiai joje nedalyvaujančių gyventojų, kurie šiuo metu taip pat negali kaupti oriai senatvei.

Antra pakopa – įmokos sustoja automatiškai

Jei staiga netekote darbo ar kitų pajamų, kurių dalį skyrėte pensijai, įmokų mokėjimas antroje pakopoje stabdomas iš karto – papildomai niekur kreiptis nereikia, sako ekspertė.

Bendrovės nuotr./Loreta Načajienė
Bendrovės nuotr./Loreta Načajienė

„Taip yra todėl, kad mėnesinės įmokos į antros pakopos pensijų fondą valstybiniu socialiniu draudimu draustiems asmenims susideda iš dviejų dalių: 3 proc. nuo „ant popieriaus“ gaunamo atlyginimo ir 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies gyventojų darbo užmokesčio. Kadangi minėtus 3 proc. į pensijų fondą perveda darbdavys, tad netekus pajamų šios įmokos tiesiog nėra mokamos”, – paaiškina L.Načajienė.

Ekspertė prideda, kad dėl tos pačios priežasties pensijų įmokos į antros pakopos fondą nėra skaičiuojamos nuo „Sodros“ mokamų ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ar Užimtumo tarnybos mokamų darbo paieškos išmokų, nes jos nėra laikomos darbo pajamomis.

„Atkreipkite dėmesį, kad net ir gaudami pastovias pajamas per visą kaupimo laikotarpį galite padaryti 12 mėnesių kaupimo pertrauką, jei lėšų laikinai prireikia kitoms reikmėms. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, net ir dalimis po keletą mėnesių, kol bus išnaudoti visi 12 mėnesių“, – sako ekspertė.

Trečia pakopa – sprendimus priima pats kaupiantysis

L.Načajienė primena, kad kaupimas pensijai trečios pakopos pensijų fonduose yra visiškai savanoriškas – todėl investuojama suma visada priklauso nuo paties asmens finansinių tikslų ir galimybių.

„Dalyvaujantieji trečioje pakopoje patys nusprendžia, kada ir kokią pinigų sumą investuos savo pensijai. Taip pat įmokas galima didinti arba mažinti, todėl, netekus darbo ar kitų stabilių pajamų, įmokų mokėjimą galite sustabdyti savarankiškai“, – pažymi pensijų ekspertė.

Vis dėlto, tikėdamiesi finansinės naudos tik iš investicinio prieaugio, ilgam sustabdę įmokų pervedimą galite likti nusivylę galutiniu rezultatu, teigia L.Načajienė.

Pradėjus darbo santykius svarbu vėl pasirūpinti pensija

Įsidarbinusiems samdomame darbe, investavimas antros pakopos pensijų fonduose atsinaujina automatiškai. Norintiems senatvėje nepajusti didelio gyvenimo kokybės suprastėjimo, papildomą kaupimą trečioje pakopoje siūloma atnaujinti savarankiškai, priduria ekspertė.

Lietuvoje gaunama pensija sudaro apie 29 proc. prieš pensiją gautų pajamų, rodo naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Kita vertus, finansų ekspertai žmonėms, norintiems gauti orią pensiją, rekomenduoja užsitikrinti bent 70–80 proc. iki pensijos buvusių mėnesio pajamų siekiančias išmokas.

„Tai padaryti gali padėti papildomas kaupimas antroje ir trečioje pensijų fondų pakopose. Nors savanoriškas kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika, tačiau kuo ilgiau ir reguliariau kaupsite ateičiai, tuo labiau sušvelninsite trumpalaikių rinkos svyravimų įtaką investicinei grąžai“, – sako L.Načajienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis