Šį spalį daugiabučiai namai šildėsi visą mėnesį, kai prieš metus šildyti buvo pradėta tik nuo spalio 15 dienos. Tiesa, dėl ilgesnės šildymo trukmės, didesnio šilumos suvartojimo ir kiek pabrangusios šilumos, gyventojai šį spalį sulaukė didesnių mokesčių už šilumą, tačiau jie pasirodė esą ne tokie baisūs kaip buvo prognozuojama.
Kalbos neatitinka tikrovės
Kėdainiuose senos statybos, nerenovuotame daugiabutyje dviejų kambarių (apie 50 kv. m) bute gyvenanti Lina Kalinienė prisipažįsta, jog šildymo sąskaitos laukė su nerimu.
„Dar neprasidėjus šildymo sezonui pasigirdo bauginančios žinutės apie smarkiai išaugsiančias šildymo kainas. Tad tikrai su nerimu laukėme sąskaitų. Tačiau jas gavusi, didelio skirtumo nepastebėjau.
2020 metais už pusę spalio mėnesio reikėjo mokėti 9 eurus, o šiais metais už pilną mėnesį – 23 eurus.
Aš moku už du butus ir į abu atėjo vienodo dydžio sąskaitos. Jos tikrai manęs neišgąsdino“, – dėstė kėdainietė ir prisiminė: „Praeitais metais už lapkričio mėnesio šildymą vidutiniškai mokėjau 25 eurus, už gruodžio – 35 eurus. Tad, kai girdžiu kalbas apie kosminio dydžio sąskaitas, manau, kad tai tikrai perdėta“.
Tuo metu AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė pažymi, jog sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo tą mėnesį nustatytos šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir būsto šildymui sunaudoto šilumos kiekio.
Mokestis už šildymą apskaičiuojamas šilumos kainą padauginus iš būste sunaudoto šilumos kiekio.
AB „Panevėžio energija“ 68 proc. šilumos pagamina savuose šilumos gamybos šaltiniuose, 32 proc. perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).
Kad šiluma būtų pigesnė, AB „Panevėžio energija“ mažina šilumos gamybos sąnaudas rekonstruodama katilines, plėsdama biokuro panaudojimą, vykdydama šilumos tinklų rekonstrukcijas, diegdama naujas technologijas.
„Panevėžio energijos“ katilinėse biokuro naudojama apie 90 proc., kurio kaina ir numatomas kainų augimas yra mažesnis nei gamtinių dujų, todėl spalio mėnesio šilumos kaina, lyginant su šių metų rugsėjo mėnesio šilumos kaina, padidėjo 5,9 proc., o palyginus su praėjusių metų spaliu, šilumos kaina padidėjo 14 proc. ir gyventojams kilovatvalandė kainavo 5,12 ct (su 9 proc. PVM), kai pernai ji kainavo 4,49 ct (su 9 proc. PVM).
AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina kiekvieną mėnesį perskaičiuojama atsižvelgiant tik į kuro ir perkamos šilumos iš NŠG kainas. Visiems bendrovės regiono vartotojams nustatoma vienoda šilumos kaina.
„Vartotojų mokėjimams už šilumą didelės įtakos turi šilumos suvartojimas pastate.
Jei šilumos kaina ir nesikeičia, tačiau šaltuoju metų laiku už šildymą tenka mokėti daugiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos kiekio suvartojimą.
Taigi, sumažinus šilumos suvartojimą pastatuose, mažėtų ir mokėjimai už ją, – pastebėjo D. Paulauskienė. – Per maža sienų šiluminė varža, nesandarūs langai, blogas stogų apšiltinimas, nekokybiškos inžinerinės sistemos bei jų valdymas ir reguliavimas ar kiti veiksniai – visa tai didina gyventojų išlaidas šilumai.
Kokybiškai sutvarkius ar atnaujinus gyvenamąjį namą, galima iki 50 procentų sumažinti šilumos suvartojimą, o, tuo pačiu, ir išlaidas šildymui.“
Renovuoti vos 8 proc. namų
Apie tai, kad renovuotuose namuose gyventojai už šildymą gauna gerokai mažesnes sąskaitas, patvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
„Konkrečių skaičių apie tai, kiek už šildymą moka renovuotų namų gyventojai, neturiu, tačiau žvelgiant į ankstesnius metus, gyventojai gaudavo nuo 30 iki 50 procentų mažesnes šildymo sąskaitas.
Tikėtina, kad šie metai taip pat yra ne išimtis. Juo labiau, kad Panevėžio regione ir šildymo kainos šiuos mėnesius, kiek jau trunka šildymo sezonas, kilo mažiau nei, sakykime, Vilniaus regione“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Tiesa, jau minėtos kėdainietės Linos studentas sūnus bei sesuo šiuo metu kaip tik gyvena Vilniuje, tačiau ir jie gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą, labai drastiškų pokyčių taip pat nepajuto.
„Už tokios pat kvadratūros butą kaip mano, už spalio mėnesį sūnus gavo 40 eurų sąskaitą. Sako, nemažai, bet tikrai ne kosmosas, – šypsosi L.Kalinienė. – Sesė gyvena naujos statybos name ir už spalio mėnesį sumokėjo 7 eurų ir 32 centų šildymo sąskaitą. Tuo metu pernai už spalį mokėjo 6 eurus ir 77 centus.“
A.Kacevičiaus žiniomis, Kėdainiuose vis dar yra nedidelė dalis renovuotų namų ir ragina žmones tai daryti kuo aktyviau.
„Remiantis „Būsto energijos taupymo agentūros“ duomenimis, šiuo metu Kėdainiuose yra renovuoti vos aštuoni procentai senų daugiabučių namų. Kalbant konkrečiai: 54 daugiabučiai jau renovuoti ir 24 renovuojami šiuo metu, – informacija dalijosi pašnekovas. – Tikrai raginu ir raginsiu žmones renovuoti daugiabučius. Tai daryti reikia ne vien dėl šilumos taupymo, bet daugiabučiai namai kaip ir bet koks kitas pastatas metams bėgant nusidėvi, todėl anksčiau ar vėliau juos reikia atnaujinti.
Kuo anksčiau tai padarysime tuo greičiau galėsime džiaugtis tiek estetiniu vaizdu, tiek ir sumažėjusiomis šilumos sąnaudomis.“
Spalio mėnesio mokesčiai už šildymą
D. Paulauskienės duomenimis, šių metų spalio mėnesį Kėdainių gyvenamuosiuose namuose, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, 50 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota 445 kWh (8,9 kWh/vienam kv. m).
Prieš metus, paskelbus šildymo sezoną nuo spalio 15 dienos, šis rodiklis sudarė apie 245 kWh (4,9 kWh/vienam kv. m) ir gyventojai už 50 kv. metrų buto šildymą vidutiniškai mokėjo 11 eurų.
Įvertinus šilumos kainos padidėjimą ir šilumos suvartojimą, šių metų spalį 50 kv. metrų buto gyventojai šildymui vidutiniškai išleis 23 eurus (46 ct/vienam kv. m).
„Mažiausiai už šildymą mokės renovuotų ar naujų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, kuriems vieno kvadratinio metro šildymas vidutiniškai kainuoja 25 centus, – skaičiavo „Panevėžio energijos“ atstovė. – Šį spalį tokiuose namuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota 245 kWh (4,9 kWh/vienam kv. m). Sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 12,50 euro.“
Kaip teigia D. Paulauskienė, daugiabučiuose namuose, kurie Kėdainiuose buvo pastatyti iki 1993 metų ir dar nėra renovuoti, šilumos punktai yra senos konstrukcijos su elevatoriniais mazgais, nėra įrengtų automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 475 kWh (9,5 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 24 eurus (48 ct/vienam kv. m).
„Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje, skyrelyje „Namo informacija“, – patarė bendrovės atstovė spaudai.
