Ims paskolas
Didžioji milijonų dalis į Kėdainius ateina iš Europos Sąjungos (ES), dalį pinigų skiria Vyriausybė, tačiau tam, kad būtų galima pritraukti tiek vienas, tiek kitas investicijas, nemaža dalimi turi prisidėti ir rajono savivaldybė iš savo biudžeto – 5,5 mln. eurų.
Kad nepritrūktų savivaldybė pinigų įsibėgėjusiems projektams, rajono taryba, gavusi Finansų ministerijos pritarimą, nutarė imti ilgalaikes paskolas.
O tam, kad biudžetinėse įstaigose dirbantys žmonės dar šiemet gautų 12-ąjį atlyginimą bei laiku būtų išmokėtos pašalpos ir įvairios išmokos jų gavėjams, susitarta su Vyriausybe dėl trumpalaikės ir faktiškai beprocentinės paskolos. Tad socialiai labiau pažeidžiami gyventojai bei tie, kurie dirba biudžetinėse įstaigose, realiai nepajus, kad dėl karantino keliems mėnesiams gerokai sušlubavus rajono įmonėms, į savivaldybės biudžetą vien balandžio mėnesį buvo nesurinkta apie 500 tūkst., o gegužės mėnesį – apie 300 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Atsivėrusią skylę, kaip jau minėta, suskubta lopyti imant trumpalaikę ir faktiškai beprocentinę paskolą.
Tokią paskolą ima beveik visos Lietuvos savivaldybės. Tai yra tam tikra valstybės pagalba savivaldybėms dėl nesurenkamų mokesčių, susijusių su COVID-19 pandemija.
Trumpalaikė paskola užtikrins įsipareigojimų vykdymą
Trumpalaikė beprocentinė paskola, kurią savivaldybei reikės grąžinti iki metų galo, arba bus nukelta į kitus metus, artimiausią pusmetį pilnai užtikrins visus savivaldybės įsipareigojimus – nebeliks grėsmės, kad dėl nesurenkamų į biudžetą mokesčių gali neužtekti pinigų išmokėti pašalpoms, išmokoms ar atlyginimams už gruodžio mėnesį.
„Vyriausybės sprendimas skolinti savivaldybėms pinigus beveik be procentų – sveikintinas. Tai palengvins mūsų rajono darbą.
Beveik beprocentinė paskola garantuos visų 12 atlyginimų išmokėjimą darbuotojams ir pašalpų bei kitų išmokų mokėjimą be vėlavimų. Tai tikrai geras sprendimas“, – įsitikęs Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis.
Investuos į vaikų-lopšelio darželio modernizavimą
Bene daugiausia politikų diskusijų sukėlė suplanuotos investicijos į Kėdainių vaikų-lopšelį darželį „Vaikystė“.
Kad reikia investuoti į šio darželio sutvarkymą, neabejojo nė vienas politikas. Nebuvo ir manančių, kad nereikėtų tam imti paskolos – iki 100 tūkst. eurų šiais metais ir dar per 528 tūkst. eurų kitais metais. Tačiau politikai susikibo dėl skirtingo požiūrio į investicijas.
„Tai puiki investicija, labai džiugu, kad ne vieną tokį projektą patvirtinsim, per kiek laiko ši investicija atsipirks?“ – klausė rajono politikos naujokė Karolina Štelmokaitė.
Kėdainių rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė paaiškino: „Labai sunku pasakyti, kada bus sutaupyta ir atsipirks. Manome, kad pirmiausia turi būti daromi darbai, o paskui taupoma šiluma.“
Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius jai antrino: „Tai viešieji pastatai ir akcentą dedam tikrai ne į atsipirkimą. Lopšelis-darželis – ne pelno siekianti įstaiga.
Tokių įstaigų renovacijos projektais mes siekiame ne tik sutaupyti energiją, bet ir pagerinti sąlygas tiek vaikams, tiek darželio darbuotojams. Be abejo, tuo mažinama ir tarša.“
K. Štelmokaitė laikėsi savo ir tvirtino, kad tokiais atvejais vis tiek būtina paskaičiuoti atsipirkimą. Galiausiai reikalaujančiu tonu pareiškė, jog ateityje, rengiant tokius investicinius projektus, ji pageidautų, kad savivaldybės administracija pasiskaičiuotų jų atsiperkamumą.
Įžūlaus jaunos politikės tono nustebintas ir taip pat jaunesniąją kartą atstovaujantis vicemeras P.Aukštikalnis paaiškino, kad tokio projekto įgyvendinimas yra matuojamas toli gražu ne tik finansine nauda, skaičiuojant, kiek sumažės šildymo išlaidos sutvarkius pastatą: „Šiaip visas pasaulis jau to dalyko neskaičiuoja – vėjo ir saulės jėgainės – neskaičiuojama, kiek tai atsipirks.
Tai skaičiuojama kaip mūsų investicija mūsų vaikams, mūsų anūkams, mūsų bendruomenei – kiek mes po savęs paliksime švarią aplinką, švarų pasaulį. Ir tokie dalykai realiai nesuskaičiuojami.
Čia svarbiausia – investicija į mūsų anūkus ir proanūkius.
O kiek atsiperka mūsų išsilavinimas?
Nusifilosofuot galima labai toli. Čia ne ta vieta, kur reikia skaičiuoti finansus.“
Po tokių diskusijų, o gal tiksliau – po politikavimo, kuris realiai nieko nekeičia, vis tik buvo pritarta paskolos ėmimui lopšelio-darželio „Vaikystė“ modernizavimui.
Kėdainių savivaldybė – viena iš mažiausiai turinčių paskolų
Nepaisant to, kad bus paimta 3 mln. 900 tūkst. eurų sieksianti trumpalaikė beveik beprocentinė paskola apyvartinių lėšų trūkumui padengti, kuri nedidina savivaldybės paskolų limito, taip pat 862 tūkst. eurų ilgalaikė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ir dar iki 100 tūkst. eurų galinti siekti paskola lopšelio-darželio „Vaikystė“ viešojo pastato energetinio efektyvumo didinimo projektui, Kėdainių rajono savivaldybė ir toliau išlieka viena iš mažiausiai paskolų turinčių šalies savivaldybių.
Finansinė prognozė – nedžiuginanti
Finansų ministerija paskelbė ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį 2020-2023 metų laikotarpiu produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Tokiu atveju mažųjų savivaldybių išlaidos 1,5 procento gali viršyti pajamas, kitaip sakant, savivaldybių biudžetai gali būti su deficitu, pajamų ir išlaidų rodiklius vertinant pinigų srautais.
Tai įvertinę bei paskaičiavę, kiek jau nesurinkta pajamų į biudžetą iš mokesčių, savivaldybės vadovai suskubo užbėgti už akių galimoms problemoms finansuojant padėtus įgyvendinti investicinius projektus ir nusprendė, kad geriausia išeitis – imti paskolas, todėl tokiam sprendimui ir paprašė rajono tarybos pritarimo.
Ilgalaikės paskolos pinigais, sieksiančiais 862 tūkst. eurų, bus prisidedama tik prie investicinių projektų įgyvendinimo.
250 tūkst. eurų bus prisidedama kompleksiškai tvarkant ir pritaikant bendruomenei bei verslui Kėdainių miesto viešąsias erdves (Kėdainių miesto, Vytauto parko, universalaus daugiafunkcio aikštyno, lauko teniso kortų prieigas).
100 tūkst. eurų iš skolintų pinigų bus skiriama kompleksiniam daugiabučių namų kvartalo atnaujino I-am etapui ir 439 tūkst. eurų II-am etapui.
73 tūkst. eurų bus prisidedama prie Kėdainių miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos.
Skolintis pinigus gerovės kūrimui – teisingas žingsnis
Rajono taryboje bene ilgiausiai dirbanti buvusi rajono merė Nijolė Naujokienė sakė: „Gerai, kad savivaldybė skolinasi pinigus ne pravalgymui ar einamųjų išlaidų padengimui, o tam, kad sėkmingai įgyvendintų įvairių sričių Europos Sąjungos investicinius projektus, kur tikrai yra ženklus savivaldybės prisidėjimas.
Lyginau kelerių metų įgyvendinamų projektų skaičių – reikia pripažinti, kad būtent dabar mums tenka įgyvendinti didžiąją dalį visų projektų, kad spėtume laiku pasinaudoti šio programavimo laikotarpio europiniais pinigais. Kitos tokios galimybės neturėsime.
34 nemaži projektai už daugiau kaip 11 milijonų eurų – tikrai didelė apimtis ir didelė suma, todėl ir savivaldybei būtina pasiskolinti pinigus, kad turėtų iš ko prisidėti prie šių projektų įgyvendinimo.
Manau, kad skolintis pinigus viešųjų erdvių, gyvenamųjų namų kvartalų, nuotekų valyklos sutvarkymui yra būtina, teisinga ir tikslinga.
O dėl trumpalaikės beprocentinės paskolos – čia negalime jos lyginti su ilgalaikėmis paskolomis, skirtomis išimtinai tik investicijoms.
Trumpalaikė paskola yra skirta kaip valstybės pagalba savivaldybėms dėl nesurenkamų lėšų į biudžetus dėl COVID-19 pandemijos, o štai ilgalaikės paskolos yra skirtos prisidėti prie investicinių projektų.
Ir tikrai Kėdainių rajono savivaldybė visą laiką su paskolomis elgėsi labai atsakingai. Esame viena iš mažiausiai turinčių paskolų Lietuvos savivaldybių.
Naudoti skolintus pinigus žmonių gerbūvio kūrimui, manau, yra teisingas žingsnis.“
Bandė pateikti neteisingą informaciją
Ta pati politikos naujokė K.Štelmokaitė vėl netruko išsišokti bandydama pateikti klaidinančią informaciją.
„Aš tik noriu priminti, kad paskolą mes imame ir todėl, kad neturime pinigų išmokėti 12 mėnesio atlyginimų savivaldybės darbuotojams, taip pat socialinėms pašalpoms. Tai nėra pinigai skolinami į investicinius projektus“, – pareiškė K. Štelmokaitė, matyt, galimai tiesiog sunkiai susigaudydama svarstomuose klausimuose arba gal net tiesiog siekdama sąmoningai klaidinti kolegas ir posėdžio transliaciją stebėjusius kėdainiečius.
Paaiškino dar kartą
Dar vieno jaunosios politikės akibrokšto nustebintas posėdį vedęs rajono meras Valentinas Tamulis kreipėsi į savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėją J. Sakavičienę: „Gal jūs paaiškinkit, kad yra ne taip kaip čia šnekama.“
„Trumpalaikė paskola iš valstybės biudžeto imama laikinam apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Ją reikia grąžinti iki metų pabaigos.
Jei nebus paskola grąžinta iki metų pabaigos, kitais metais Vyriausybė planuoja dotacijas negautoms pajamoms ir būtent iš tos pinigų sumos paskola bus grąžinta“, – paaiškino J. Sakavičienė, leisdama susivokti, kad net ir jauniems politikams vis tik reikėtų suprasti, koks yra skirtumas tarp trumpalaikės ir beveik beprocentinės paskolos apyvartinių lėšų trūkumui padengti ir ilgalaikių paskolų, skirtų būtent investicijoms.
