Ar Lietuvoje bankams taip sunkiai sekasi „išgyventi“, kad jie stengiasi apmokestinti net ir jiems nekainuojančias paslaugas? O gal lietuviai nuolankiai moka tiek, kiek prašoma, ir nesistengia apginti savo teisių? Bankams tai, be abejo, labai paranku.
Pervedimai bankų viduje galėtų būti nemokami
Didžiausiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose pervedimai banko viduje gyventojams ir verslui svyruoja nuo 0,23 iki 0,29 EUR. Nemokamai ar pigiau atlikti pervedimus banko viduje gali tam tikro paslaugų paketo naudotojai, mokantys už jį mėnesinį mokestį.
Vieni bankai tokį paketą siūlo ir verslui, ir gyventojams (SEB bankas, „Nordea“), kiti tik gyventojams („Swedbank“) arba tik verslui (DNB). Taip pat kai kurie bankai nemokamus vidinius pervedimus kaip lengvatą siūlo tam tikroms klientų grupėms: pradedantiesiems verslininkams, moksleiviams ar kt.
Šių bankų klientams Latvijoje ir Estijoje nereikia pirkti jokių paslaugų paketų ar priklausyti kokiai išskirtinei klientų kategorijai – pervedimai banko viduje visada yra nemokami.
O štai šių bankų klientams Latvijoje ir Estijoje nereikia pirkti jokių paslaugų paketų ar priklausyti kokiai išskirtinei klientų kategorijai – pervedimai banko viduje visada yra nemokami.
„Taip galėtų būti ir Lietuvoje, – mano Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys. – Lietuvos bankas apmokestina tik pervedimus tarp bankų, o pervedimai bankų viduje bankams nieko nekainuoja. Deja, jie kainuoja klientams.“
Vidinius pervedimus internetu apmokestina ne visi bankai. Juos nemokamai atlieka Medicinos bankas, licencijuota mokėjimų įstaiga „Paysera“.
Bankai atsitraukti nenori
Estijoje ir Latvijoje bankai rado galimybę neapmokestinti pervedimų bankų viduje, Lietuvoje – ne. Paprašius paaiškinti, kodėl taip yra, bankų atstovai pateikė štai tokius atsakymus.
„Informuojame, kad AB DNB bankas (Lietuvoje) dėl skirtingų teisinių bazių ir bankų informacinių sistemų gali nustatyti skirtingus mokesčius, taikomus už banko teikiamas paslaugas nei kitose šalyse. Pažymime, jog DNB bankas Lietuvoje teikia paslaugas ir nustato įkainius nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų ir nustatytų įkainių Latvijoje ar Estijoje“, – atsakė Raimonda Bilienė, DNB Kontaktų centro ekspertė. Ir pridūrė, kad sprendimai dėl įkainių priimami banko vidaus sprendimu, o kita informacija yra konfidenciali ir viešai neskelbiama.
Banko „Nordea“ Informacijos centro specialistė Tautvydė Švedaitė vietoje atsakymų į užduotus klausimus atsiuntė pervedimų kainas, o pakartotinai paprašius atsakymų ir visai jų nepateikė.
„Įkainius lemia vidinė banko tvarka. Negalime pakomentuoti savo įkainių“, – atsakė SEB banko atstovė Gintarė Daukšienė.
Svarbus aspektas – rinkos branda. Kaimynai latviai ir estai interneto bankininkystės paslaugas pradėjo naudoti anksčiau ir ši rinka tose šalyse yra gerokai pažengusi į priekį, lyginant su Lietuva.
Kiek išsamesnis, bet visgi aptakus buvo ir „Swedbank“ atstovo atsakymas.
„Aklai lyginti skirtingose bankų rinkose teikiamų paslaugų įkainius nėra teisinga. Tai, kas kitose šalyse yra brangiau, Lietuvoje gali kainuoti pigiau, ir atvirkščiai. Įkainiai už bankų paslaugas yra kompleksinis dalykas, todėl reiktų žvelgti į jų visumą. Taip pat reikia paminėti, jog banko klientams būna taikomos įvairios nuolaidos, atsižvelgiant į tai, ar klientas aptarnaujamas pagal kurią nors klientų aptarnavimo programą, ar yra pasirinkęs lojalių klientų nuolaidas, ar yra aktyvus banko naudingų pasiūlymų dalyvis ir panašiai.
Kitas svarbus aspektas – rinkos branda. Kaimynai latviai ir estai interneto bankininkystės paslaugas pradėjo naudoti anksčiau ir ši rinka tose šalyse yra gerokai pažengusi į priekį, lyginant su Lietuva.
Jei jaunoje interneto bankininkystės rinkoje klientai dažniausiai atlieka labai paprastus veiksmus (tikrina savo sąskaitos likutį ar atlieka kai kuriuos mokėjimus, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas), tai brandžiose rinkose interneto bankininkystė naudojama plačiau – perkamos įvairios paslaugos, pasirašomos vartojamojo finansavimo sutartys, investuojama. Taigi, kuo plačiau paplitęs ir dažniau naudojamas paslaugos atlikimo būdas, tuo didesnė galimybė tai paslaugai pasiūlyti mažesnį įkainį“, – komentavo Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai.
Tai kodėl vis dėlto kai kuriose mokėjimo įstaigose vidiniai pervedimai nemokami?
„Internetu atliekamas mokėjimas banko ar kitos mokėjimų įstaigos viduje yra dažniausiai visiškai automatizuotas procesas, taigi jam vykdyti nereikalingi darbuotojai, jo neapmokestina Lietuvos bankas. Mes laikomės tokios politikos: jei paslauga mums nieko nekainuoja, tai ir mes iš kliento neprašome jokio mokesčio. Lygiai tą patį galėtų padaryti ir bankai – jie tam turi visas sąlygas“, – sako Kostas Noreika, „Paysera“ mokėjimų sistemą plėtojančios bendrovės generalinis direktorius.
Ką dotuoja bankų elektroninių paslaugų naudotojai?
Klausimų dėl pagrįstumo ir sąžiningumo kelia ne tik šis mokestis. Galima būtų paminėti ir dvigubą pervedimų apmokestinimą: pervedant tarp bankų susimoka ne tik pinigus pervedantis žmogus, bet ir juos gaunantis.
Realaus pagrindo imti tokį mokestį nėra. Galima tik spėti, kad bankai elektroninių paslaugų naudotojų sąskaita bando kompensuoti kitas, nuostolingas paslaugas, pavyzdžiui, nemokamą grynųjų pinigų išdavimą bankomatuose.
Nors daug kalbama apie tai, kaip reikia ištraukti pinigus iš šešėlio bei mažinti pernelyg brangių grynųjų pinigų apyvartą, realiai bankai to neskatina.
Neskubus elektroninis pervedimas, tarkime, iš „Swedbank“ į SEB banką kainuoja 0,82 EUR – po 0,41 EUR mokėtojui ir gavėjui. Natūralu, kad turėdami galimybę žmonės stengiasi tarpusavyje atsiskaitinėti grynaisiais – juk tai nieko nekainuoja. Žinoma, kainuoja pinigų gryninimas, tačiau tai jau kita istorija.
Viena aišku: jei piliečiai turi sukaupę grynųjų, jie ir toliau stengsis tuos grynuosius naudoti, apeidami ir bankų sąskaitas, ir išvengdami „nereikalingo“ valstybės dėmesio.
Atpigo, bet ne vartotojams
Nuo šių metų sausio 1-osios Lietuvoje įvedus eurą sumažėjo Lietuvos banko bankams ir kitoms mokėjimų įstaigoms taikomi pervedimų įkainiai: anksčiau 21 lito centų kainavęs vienas vietinis pervedimas dabar kainuoja tik 1 euro centą (3,45 lito centų). Tik bankų klientai šio atpigimo nepajuto.
Kai kurie bankai neslepia, kad šiomis sumažėjusiomis savo išlaidomis kompensuoja kitas prarastas pajamas.
Kai kurie bankai neslepia, kad šiomis sumažėjusiomis savo išlaidomis kompensuoja kitas prarastas pajamas.
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius spaudoje yra sakęs, kad įvedus eurą bankai daug praras dėl smarkiai atpigusių tarptautinių pervedimų, todėl net ir sumažėjus Lietuvos banko taikomiems įkainiams vietinių pervedimų kainos nemažins.
„Vadinasi, vietinių pervedimų paslaugų naudotojai susimoka už atpigusius tarptautinius pervedimus eurais, taip kaip elektroninių paslaugų vartotojai moka už atsiskaitančius grynaisiais“, – teigia vartotojų atstovas K.Kupšys.
Nors pastaruoju metu ne vienas bankas pradėjo siūlyti už sąlygiškai nedidelį mokestį gana patrauklius elektroninių paslaugų paketus, K.Kupšys neprognozuoja, kad artimoje ateityje bankų paslaugos galėtų reikšmingai atpigti.
„Nors elektroninė erdvė leidžia mokėjimų verslą vystyti kur kas mažesnėms sąnaudomis nei tradicinę bankininkystę, vis dėlto bankai yra pernelyg griozdiškos struktūros, kad greitai persiorientuotų, jiems reikia išlaikyti šimtus darbuotojų, ir uždirbti pelną akcininkams, kurių apetitas vargu ar mažės“, – sako jis.
Šią publikaciją parengė visuomeninė asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“
