Sukritikuotam bankų turto apmokestinimo projektui valdantieji rado alternatyvą. Grupė Seimo narių ketvirtadienį registravo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma papildomai apmokestinti bankų pelną, o ne turtą. Tiesa, iš šio mokesčio būtų surinkta dvigubai mažiau pajamų, nei iš siūlymo apmokestinti bankų turtą – 24 mln. eurų.
Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstys šį naują mokestį.
Pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų, siūloma įvesti papildomą 7 proc. kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. Jei šis įstatymo projektas būtų priimtas, bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.
„Darbo grupės klausė Lietuvos banko, Finansų ministerijos, ekspertų pasisakymų ir šis siūlymas buvo vienas iš sprendimų. Tai pats neutraliausias būdas gauti papildomų pajamų iš banko sektoriaus, tačiau mokestinė našta negultų ant klientų“, – 15min sakė vienas iš naujos bankų apmokestinimo idėjos autorių, Seimo narys Valius Ąžuolas.
Pasak jo, rengiant šį Pelno mokesčio įstatymo keitimo projektą buvo remtasi kitų šalių pavyzdžiais, kur bankams taikomas padidintas pelno mokesčio tarifas.
„Norvegijoje padidintas, Latvijoje bendras pelno mokestis yra 20 proc.“ – sakė V.Ąžuolas.
Į biudžetą surinktų 24 mln. eurų
Seimo nario tvirtinimu, šis mokestis papildomai į biudžetą atneštų 24 mln. eurų pajamų. Ankstesnis siūlymas apmokestinti bankų turtą biudžetą turėjo papildyti 52 mln. eurų.
„Šis mokestis pats neutraliausias. Ir bankai, ir Lietuvos bankų asociacijos atstovai pripažįsta, kad bankai turi prisidėti prie gerovės. O pasirinkus šį būdą visos baimės, kad pakils bankų įkainiai, pradingsta“, – tvirtino V.Ąžuolas.
Jis pridūrė, kad šis papildomas kredito įstaigų mokestis galėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos, nes šiuo atveju pildomas Pelno mokesčio įstatymas, o ne įvedamas naujas mokestis, kurio įsigaliojimui įstatymu numatytas šešių mėnesių terminas.
Siūlomas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis yra alternatyvus prieš tai valdančiųjų siūlytam įstatymo projektui, kuriuo norėta nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.
Tiesa, pastarasis įstatymo projektas sulaukė tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonomistų kritikos, kad šis mokestis pabrangins paskolas vartotojams.
Pasak V.Ąžuolo, penktadienį Seimo biudžeto ir finansų komitetui bus pateikiama ši įstatymo pataisa ir komitetas priims sprendimą, kokį mokestį siūlyti tvirtinti Seimui.
Naują įstatymo projektą registravo Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius ir Andrius Palionis.
Jie siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 dienos.
Palaiko ir opozicijos atstovas
Beje, naują bankų apmokestinimo tvarką linkę palaikyti ir opozicijos atstovai. Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tai būtų mažiausiai žalingas sprendimas.
„Bankai Lietuvoje veikia oligopolinėmis sąlygomis. Dėl to Lietuvoje pusantro karto aukštesnė būsto paskolų palūkanų norma ir daugiau nei dvigubai didesni pelningumo rodikliai lyginant su eurozonos šalių vidurkiu. Tai reiškia, kad bankai neabejotinai turi papildomų resursų prisidėti prie valstybės gerovės.
Pelno mokesčio didninimas kredito įstaigoms mano nuomone būtų mažiausiai žalingas sprendimas. Apmokestinimas būtų panašus kaip ir Latvijoje, kur yra 20 proc ir jo išvengti būtų daug sunkiau nei anksčiau siūlyto aktyvų mokesčio“, – 15min teigė jis.
Siūlo apmokestinti didesnę nei 2 mln. eurų pelno dalį
Įstatymo projekte rašoma, kad siekiant, jog papildomas apmokestinimas būtų proporcingas ir nesudarytų prielaidų nepagrįstam banko paskolų palūkanų ir kitų paslaugų kainos augimui, siūloma nustatyti neapmokestinamąjį kredito įstaigų pelno dydį.
Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių ir kitas išlygas, apmokestinamas 7 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifu.
Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama pelno dalis, neviršijanti 2 mln. eurų.
Įstatymo projekte rašoma, kad pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 m. uždirbo 357,9 mln. Eur pelno – palyginti su 2017 m., pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 %) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų. Be to, pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos.
Projekte taip pat pažymima, kad bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį.
