Susisiekimo ministerijos ruošiami pakeitimai numato, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausytų nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.
Pavyzdžiui, žemiausio emisijos standarto, daugiau nei 12 tonų sveriančios ir bent keturių ašių transporto priemonės savininkui tektų mokėti beveik 3,1 tūkst. eurų metinį mokestį vietoj 753 eurų. Didžiausias mokestis autobusams siektų 2,4 tūkst. eurų vietoj 550 eurų, nurodoma projekte, kuriuo norima keisti 2005-ųjų Vyriausybės nutarimą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo įgyvendinimo.
Jame numatyti atskiri mėnesio, savaitės ir dienos mokesčių dydžiai. Jeigu Vyriausybė patvirtintų siūlomus tarifus, jie įsigaliotų nuo 2024 metų.
Tikimasi, kad patvirtinus naujus mokesčius į valstybės biudžetą papildomai būtų surenkama apie 30–40 mln. eurų kasmet, teigia projekto rengėjai.
Lietuvos automobilių kelių tinkle yra apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų, už jų naudojimą per metus vidutiniškai surenkama apie 53 mln. eurų.
Projekto rengėjai skaičiuoja, kad Lietuvos kelių nusidėvėjimas dėl sunkiasvorio transporto kasmet vertinamas maždaug 55 mln. eurų.
Susisiekimo ministerija anksčiau taip pat teigė, kad norint didinti finansavimą KPPP, svarstoma galimybė ateityje krovininį transportą apmokestinti už krašto kelių naudojimą.
Birželio 8-ąją priėmus KPPP finansavimo įstatymo pakeitimus Vyriausybei suteikta teisė į mokamų kelių sąrašą įtraukti ne tik magistralinius, bet ir krašto bei rajoninius kelius, tačiau šis sąrašas siūlomu nutarimo projektu nekeičiamas.
Šiuo metu magistralinių kelių naudotojo mokestis renkamas įsigyjant specialią vinjetę, ateityje ją turėtų pakeisti kelių rinkliavos informacinė sistema – vadinamasis e. tollingas.
Kelių mokesčiai Lietuvoje nebuvo peržiūrėti nuo 2015 metų, siūlymui nustatyti naujus maksimalius jų dydžius Vyriausybė pritarė gegužės pradžioje.
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklu naudojasi beveik 2 mln. šalyje registruotų transporto priemonių (iš jų apie 64 tūkst. veža krovinius tarptautiniais ir apie 5 tūkst. – vidaus maršrutais), dar apie 500 tūkst. Lietuvą kerta tranzitu. Intensyviausiai naudojamas Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, kuriuo per parą pravažiuoja maždaug 5,4 tūkst. vilkikų, taip pat Vilnius–Kaunas–Klaipėda (3,4 tūkst.) bei Vilniaus pietinis aplinkkelis (2,5 tūkst.).
