Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė įstatymų pataisas, kurios, jei būtų priimtos Seime, už pinigų plovimą numatytų milžiniškas baudas. Taip pat juridiniai asmenys būtų įpareigoti atskleisti tikruosius savininkus ir naudos gavėjus. Siūlomomis pataisomis, VRM teigimu, siekiama užkirsti kelią ir galimam terorizmo finansavimui. Įstatymų projektus VRM grindžia 2015 m. įsigaliojusia direktyva.
Tačiau K.Kupšys tikina, kad direktyva perkeliama gerokai griežtesniu būdu, nei numatoma, ir bankams suteikia pernelyg daug svertų konkuruoti rinkoje – jie gali kitiems rinkos dalyviams neteikti duomenų apie klientus, kurie bando per bankus identifikuotis.
Šiuo metu, anot jo, pagrindinė įstatyme numatyta galimybė, kuri yra plačiai Lietuvoje naudojama siekiant save identifikuoti nuotoliniu būdu – elektroninė bankininkystė.
Tačiau, jei bus priimtos įstatymo nuostatos, kai bankai gali spręsti savo valia teikti ar neteikti informaciją, tikėtina, kad bankai to nedarys, nes tokiu būdu jie turės svertą riboti naujų finansinių žaidėjų atėjimą į rinką.
Pasak K.Kupšio, bankai turėtų „ne laisva valia, o privalomai“ teikti duomenis apie jų platformą identifikavimui naudoti norinčius klientus. Kitu atveju, bankams pasinaudojus „laisva valia“ duomenų neteikti, vartotojai negalės registruoti sąskaitas kitose finansinių paslaugų bendrovėse, naudotis jų paslaugomis.
„Įstatymo projekto nuostata, jog bankai informaciją ir dokumentus teiktų savo valia, bankams palieka laisvę patiems spręsti, teikti ar neteikti duomenis prašančioms finansų įstaigoms. Tai riboja prašančių finansų įstaigų galimybes tokią informaciją gauti“, – pažymi K.Kupšys.
Jis aiškina, kad internetinė bankininkystė Lietuvoje yra labiausiai paplitusi, ją naudoja ir valstybė, kai reikia identifikuoti vartotojus jungiantis prie e.valdžios portalo, VMI ir kitų paslaugų.
„Būtų keista, jei gyventojas galėtų save identifikuoti per elektroninę bankininkystę, norėdamas deklaruoti pajamas, prisijungti prie teismų sistemos, tačiau negalėtų tokiu būdu pasinaudoti kitų finansinių paslaugų teikėjų paslaugoms gauti“, – priduria K. Kupšys.
E.Bankininkystės alternatyva – elektroninis parašas – pasak jo, yra dar nepaplitęs, be to, ši paslauga yra mokama, dėl to mažiau patraukli vartotojams. Jei bankai nebus įpareigoti dalintis turima informacija, jie, pasak K.Kupšio, taps dominuojančia jėga rinkoje, nuo kurios sprendimo liks priklausomi vartotojai.
„Jei kitos alternatyvos yra per sudėtingos vartotojui, arba jos Lietuvoje neegzistuoja, kaip, pvz., Europinė ID sistema, tai kas mums iš jų“, – sako K.Kupšys.
Interpretuoja klaidingai
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės Kotrynos Filipavičiūtės teigimu, asociacijos vadovas klaidingai interpretuoja siūlomos pakeitimus, rašo BNS.
„Priešingai nei teigia asociacija, naujasis įstatymas suteiktų kur kas platesnių nuotolinio identifikavimo galimybių nei numatyta dabartiniame įstatyme. Papildomai, įstatymo projekte įtvirtintos galimybės tapatybę nustatyti supaprastintu būdu: pavyzdžiui, pervedant nedidelės sumas per elektroninių pinigų įstaigas, o taip pat – gyvybės draudimo, pensijų kaupimo ir kitais atvejais, jei neviršijamos tam tikros įstatymu numatytos vertės“, – BNS sakė K.Filipavičiūtė.
Pasak jos, asociacija klaidina visuomenę, nes galimybės identifikuoti save atliekant pavedimą iš banko niekada nebuvo.
„Tokia priemonė – pavedimas – niekada nebuvo laikomas pakankamu tapatybės nustatymui atlikti ir buvo tik viena iš papildomų priemonių. Pabrėžiu, papildomų. Jei rinkos dalyviai taikydavo tik šį tapatybės nustatymo būdą, jie buvo baudžiami už Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o kelių greitųjų kreditų bendrovių atveju teismai net yra paskelbę apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriuose konstatavo, kad šios bendrovės identifikuodamos tik tokiu būdu – pažeidžia įstatymus“, – tvirtino K.Filipavičiūtė.
