Paslaugų importas III ketvirtį buvo 16,1 proc. didesnis nei prieš metus, o paslaugų eksportas – 20,2 proc.
Sparčiausiai – 33,2 proc., palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, augo finansinių paslaugų eksportas ir statybos paslaugų importas – 3,8 karto.
Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį sudarė transporto paslaugos (atitinkamai 58,7 ir 53,2 proc.). Trečiąjį šių metų ketvirtį didžiausias (556,9 mln. EUR) buvo kelių transporto paslaugų balanso perviršis, o didžiausias deficitas (70,0 mln. EUR) – jūrų transporto paslaugų balanso.
Paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 64,9 proc. viso paslaugų eksporto, į NVS šalis – 19,8 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 63,4 proc. viso paslaugų importo, iš NVS – 19,7 proc.
Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2018 m. trečiąjį ketvirtį buvo Vokietija. Paslaugų eksportas į šią šalį per metus padidėjo 29,5 proc. Paslaugų eksportas į Rusiją – antrą pagal eksporto apimtį šalį – padidėjo 4,1 proc. Didžiausią paslaugų eksporto į Vokietiją ir Rusiją dalį sudarė transporto paslaugos ir kelionių paslaugos: atitinkamai 72,9 ir 9,1 proc. – į Vokietiją, o 62,9 ir 31,4 proc. – į Rusiją.
Pagrindinė paslaugų importo partnerė 2018 m. trečiąjį ketvirtį buvo Baltarusija. Paslaugų importas iš šios šalies per metus padidėjo 7,8 proc. Importas iš antroje vietoje buvusios partnerės Lenkijos padidėjo 18,4 proc. Didžiausią paslaugų importo iš Baltarusijos dalį sudarė transporto ir kelionių paslaugos – atitinkamai 72,0 ir 22,5 proc., iš Lenkijos – atitinkamai 61,5 ir 26,2 proc.
