Prezidentas pranešė pasirašęs dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti nepriimtomis Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.
„Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Seimas liepos 23 d. priėmė Miškų įstatymo pataisą, kuri nustato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1500 ha.
Be to, šios pataisos taip pat pakartotinai įtvirtina Miškų įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties ribojimo, kurias 2019 m. liepos 24 d. prezidentas grąžino Seimui svarstyti, ir kurias Seimas atmetė 2019 m. liepos 25 d. balsavimu.
G.Nausėdos teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus.
Nustatant teisinius apribojimus, turi būti laikomasi protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie anot prezidento, niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus.
Prezidento teigimu, toks ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos.
Šalies vadovas pabrėžia, kad naujos redakcijos Miškų įstatymas neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų.
Nevienodos ūkinės veiklos sąlygos galėtų lemti konkurencijos iškraipymus ir pakenkti smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams.
Anksčiau Miškų įstatymo pataisos nepraėjo antikorupcinio vertinimo filtro – Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas, tačiau Seimas į tai neatsižvelgė.
„Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius. Įstatymuose neturi būti paliktų išimčių, kuriomis galėtų pasinaudoti siaurų interesų grupės, siekdamos išskirtinėmis sąlygomis didinti savo valdomus miškų plotus“, – panešime teigia šalies vadovas, pabrėžęs, kad pasisako už skaidresnį miškų valdymą ir griežtesnę kirtimų, ypač vykdomų saugomose teritorijose, kontrolę.
15min jau rašė, kad Seimo liepos 23 d. priimtas ribojimas miškų sektoriuje įtvirtintų status quo – joks kitas investuotojas negalės įsigyti daugiau nei 1500 hektarų miško.
Po prezidento veto Seimas turės apsispręsti, ar veto atmesti (tam reikėtų 71 balso), ar pritarti naujam projektui su pataisomis.
Konstitucija įpareigoja prezidentą apsispręsti per 10 dienų, o penktadienis – paskutinė termino diena.
Kritiškų pastebėjimų tokiai Miškų įstatymo pataisai išsakė ne tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet ir Konkurencijos taryba, Seimo teisininkai, parlamentarai, suinteresuoti asmenys, anksčiau ją neigiamai įvertino ir Vyriausybė.
Tokio draudimo oponentai vertina, kad nustatyta riba – labai menka, neleisianti užsiimti tvaria miškininkyste. Esą 1500 hektarų miško nepakanka tvariai ūkinei veiklai, kadangi miško apyvartumas labai mažas – atsodinus mišką 50–80 metų trunka, kol bus galima vėl kirsti. Baiminamasi, kad smulkūs miškai liks ūkiškai nepanaudoti arba neprižiūrėti. Grindžiama ir tuo, kad tokiais ribojimais Lietuva taptų unikalia Europoje. Šiuo metu pusę Lietuvos miškų, per milijoną hektarų, valdo valstybė.
Pataisą palaiko smulkūs miškų savininkai, besibaiminantys konkurencijos iš didžiųjų. „Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ teigia, kad turi būti užkirstas kelias „nevaldomam miškų išpardavimui“.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos ir 8 valstiečių užregistruotos pataisos aiškinamajame rašte institucijos, dalis parlamentarų, pasigedo argumentų ar skaičiavimų, kuo remiantis apskaičiuotas 1500 hektarų plotas.
2018 metų birželį, Seime pristatydamas pataisas, tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas K.Mažeika tikino, kad 1,5 ha šeimai pakaktų išgyventi – iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kubinių metrų medienos.
Tai jau ketvirtasis prezidento veto. Seimas anksčiau pritarė trims prezidento grąžintiems įstatymams – partijos bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo spalio 1 d. už valstybės patalpas turės susimokėti arba išsikraustyti į kitas patalpas, o miškų savininkų teisės nebus apribotos.