ES turi savo biudžetą, iš kurio remiami ūkininkai, ekonomiškai atsiliekantys regionai ir kai kurios verslo šakos. Visos 28 Bendrijos šalys moka į bendrą biudžetą, o vienuolika iš jų, tarp kurių yra ir Didžioji Britanija, yra šalys donorės, kurios į bendrą ES iždą sumoka daugiau, nei iš jo gauna pinigų struktūrinių fondų pavidalu.
Tai, kiek ES narė mokės į bendrą sąjungos biudžetą, priklauso nuo daugybės veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra nacionalinės ekonomikos dydis ir būklė bei mokesčių įplaukų dydis.
Remiantis tokia formule, 2014 m. Londonas į ES biudžetą turėjo sumokėti 18,7 mlrd. svarų.
Vis dėlto, iš tiesų šalis moka mažiau, nes jai taikoma mokestinė nuolaida, kurią dar XX a. devintajame dešimtmetyje išsiderėjo premjerė Margaret Thatcher. Jau minėtais 2014 m. Londonui pritaikytos nuolaidos dydis siekė 4,4 mlrd. svarų.
Didžioji Britanija gauna europines subsidijas ūkininkų paramai, taip pat naudojasi mokslinių tyrimų finansavimui skirtais fondais.
Iš viso 2014 m. Didžioji Britanija iš ES gavo 4,6 mlrd. svarų, o tai reiškia, kad grynoji Londono parama Bendrijai tais metais siekė 9,8 mlrd. svarų.
Kitaip tariant, savaitinės Didžiosios Britanijos išlaidos narystei ES siekia 188 mln. svarų – gerokai mažiau nei euroskeptikų minimi 350 mln.
Didžioji Britanija yra ketvirta pagal dydį šalis donorė ES po Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.
