M.Majauskas siūlo nustatyti, kad notarai Valstybės kontrolei turėtų atskleisti svarbią informaciją apie pajamas ir išlaidas, kad būtų galima įvertinti, ar notarų įkainiai yra ekonomiškai pagrįsti.
Pateikti tokį siūlymą Seimo narį paskatino Valstybės kontrolės 2020 m. pabaigoje parengtos audito ataskaitos išvados. Audito metu nustatyta, jog nesiimama pakankamai priemonių, kad notarų funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos notarų teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina.
Seimo BFK antradienį vienbalsiai pritarė šiam siūlymui.
Notarai nerimauja dėl profesinių paslapčių
Posėdyje pasisakęs Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis sakė, kad notarai neprieštarauja, kad Valstybės kontrolė galėtų daryti tyrimus ir pateiktų apibendrintą informaciją.
Visgi, anot jo, tokiu atveju prievolę teikti informaciją reikėtų nustatyti ir kitoms viešojo administravimo funkcijas atliekančioms profesijoms – Advokatų, Auditorių, Architektų rūmams ir panašiai.
Jis taip pat nerimavo dėl profesinių paslapčių atskleidimo.
„Reikia nustatyti, kad jei galima gauti tokią informaciją, tai ne apie atliktą notarinį veiksmą, kaip dabar suformuluota projekte, bet apie išlaidas, pajamas. Nes kitaip turime susitaikyti su situacija, kad auditorius galės gauti visą informaciją apie atliktą notarinį veiksmą, žmogaus pasirašytą testamentą, jo turinį ir kitus veiksmus, kurie Notariato įstatyme apibrėžiami kaip profesinė paslaptis“, – nerimavo M.Stračkaitis.
Tačiau valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė ramino, kad dėl to baimintis nereikia, nes auditoriams taikomi profesiniai reikalavimai, jie laikosi standartų.
Teisingumo ministerija laukia STRATA išvadų
Tuo metu teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė tvirtino, kad Teisingumo ministerija klausimą dėl notarų įkainių spręs, kai sulauks Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) išvadų.
„Pagrindinis konfliktas yra tarp to, kad Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, kad tai turėtų būti fiksuoti įkainiai, kurie nepaliktų galimybės juos lanksčiai taikyti notarams ir duoti aiškumą kiekvienam žmogui, atėjusiam pas notarą. Bet turime Konkurencijos tarybos išvadą, kuri sako, kad notarai galbūt konkuruoja. Mes šitoje vietoje spręsime situaciją, kai sulauksime STRATA ir ES Teisingumo teismo išvados, kuris pasakys, ar notarai konkuruoja. Tada kompleksiškai mes tą sprendimą kitų metų pradžioje atnešime ir diskutuosime dėl įkainių“, – kalbėjo G.Grigaitė-Daugirdė.
Pasak jos, STRATA išvadų tikimasi sulaukti vasarį.
Į šiuos viceministrės žodžius sureagavo M.Majauskas, tvirtinęs, kad jam apmaudu dėl tokios Teisingumo ministerijos pozicijos.
„Valstybės kontrolė prieš metus pasakė, kad įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti. Metai praėjo, o niekas nepadaryta, įkainiai nepakeisti, žirklės nepanaikintos. Dabar lauksime STRATA, ES Teisingumo teismo sprendimo ir diskutuosime dėl įkainių“, – stebėjosi M.Majauskas.
Teisingumo viceministrė tvirtino, kad Vyriausybė skiria dėmesį priimamų sprendimų pagrįstumui, o problemas sukėlė tai, kad įkainiai anksčiau buvo nustatomi pagal politinę valią.
„Man vis tiek kyla retorinis klausimas, ką slepia Teisingumo teisingumo ministerija ir kodėl ji bijo Valstybės kontrolės audito šioje situacijoje“, – replikavo Seimo BFK pirmininkas.
Kraujas man verda, kai girdžiu pasisakymus, kad notarų įkainiai gali net didėti
Jis tvirtino, kad politikų tikslas šioje situacijoje – atstovaujant gyventojų interesams, įkainius sumažinti. M.Majauskas taip pat pastebėjo, kad didžiausias pajamas deklaravusio notaro pajamos siekė 1,2 mln. eurų prieš mokesčių atskaitymą.
„Man atrodo, kad valstybės deleguotai funkcijai įkainiai nėra adekvatūs“, – tvirtino jis.
Tuo tarpu teisingumo viceministrė sutiko, kad įkainiai turi būti pagrįsti, tačiau prasitarė – kai kurie jų gali netgi didėti.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar vienas iš įkainių nustatymo kriterijų yra kryžminis subsidijavimas. Vieni įkainiai yra mažesni dėl to, kad ten, kur yra socialiai jautrios kategorijos asmenų, galima taikyti mažesnį įkainį, bet įkainis gali būti didesnis, kur socialinio aspekto nėra. Tikslas yra peržiūrėti pirminius kriterijus, kiek yra pagrįsta taikyti kryžminį subsidijavimą. Natūralu, kad jei STRATA manys, kad tai yra netikslinga daryti, tai ir bus ta prielaida, kuri sudarys būtinybę tam tikrus įkainius padidinti. Čia yra susisiekiantys indai“, – aiškino viceministrė.
M.Majauskas į pastabas dėl galimo įkainių augimo sureagavo aštriai. „Kraujas man verda, kai girdžiu pasisakymus, kad notarų įkainiai gali net didėti“, – pyko Seimo narys.
