Savo tikslams Rusija išnaudoja Baltarusiją, todėl svarbus išlieka Baltarusijos Astravo atominės elektrinės projektas, dėl kurio Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai vertinimo, vadinamosios Espo konvencijos šalys šią savaitę pripažino, kad Baltarusija pažeidė konvenciją.
Žvalgybos tarnybų paskelbtoje ataskaitoje pirmąkart minima Kinija. Pasak VSD vadovo Dariaus Jauniškio, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai. Kinijos ambasada pareiškė, kad ataskaita ir Lietuvos žvalgybų vadovų komentarai ją „šokiravo ir nustebino“.
Valstybės saugumas įspėja, kad kinų žvalgybos tarnybų veikla pasiekė ribą, kai apie galimas rizikas turi žinoti visuomenė.
„Sunerimti reikėtų, jei asmuo kviečiamas į Kiniją, jam apmokama kelionė, mokymai ir kitos išlaidos, organizuojamos pramogos, siūlomos papildomos uždarbis už ekspertines įžvalgas ar konsultavimą, skatinama įsidarbinti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką įgyvendinančios ar Europos Sąjungos (ES) ir NATO institucijose. Nėra paslaptis, kad fiksavome ir konkrečius verbavimo atvejus“, – teigia D.Jauniškis.
Kol kas Kinijos investicijos nesiekia ir 1 procento visų Lietuvoje esančių užsienio investicijų. Kinus domino neužšąlantis Klaipėdos uostas, į kurį veda standartinės rusiškos ir europinės geležinkelių vėžės.
Kinija siekia atgaivinti istorinį „Šilko kelią“ į Europą, pranešė numačiusi tam skirti apie trilijoną dolerių. Pagrindinis koridoriaus į Senąjį žemyną mazgas yra prie Baltarusijos sostinės.
Į 10 tūkstančių hektarų pramonės parką šalia Minsko oro uosto stambiausia Kinijos valstybinė kompanija „China Merchants Group“ investavo apie 500 mln. dolerių. „Didžiuoju akmeniu“ pavadintame pramoniniame parke didžiosios kinų įmonės, pavyzdžiui, šiuo metu prieštaringai vertinamas „Huawei“, į savo įmonių filialus investuos dar 2 mlrd. dolerių.
„China Merchants Group" vadovybė prieš ketverius metus tikino pasirinkę „Šilko kelio“ kryptį iš pramoninio parko esančio prie Minsko į Klaipėdos uostą. Šie ketinimai sutvirtinti supratimų memorandumu.
„Pastačius šį parką mums bus reikalingos logistikos paslaugos ir priėjimas prie jūros. Tam pasirinkome Lietuvą. Tikimės, kad pramonės parką Minske su Kinija sujungs Klaipėdos uostas“, – 2015 metų vasarą sakė „China Merchants Port Holding“ vadovas Bai Jingtao.
Kinai kalbėjo apie ketinimus Klaipėdos uoste įsigyti terminalą, investuoti į išorinį uostą, sutarė su „Lietuvos geležinkeliais“ steigti bendrą įmonę, buvo žadama steigti atstovybes Vilniuje ir Klaipėdoje. Jei šie ketinimai virstų realybe, Lietuva neabejotinai gautų milžinišką ekonominę naudą.
Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas sako, kad investuodami kinai siekia ir geopolitinių tikslų, to užmiršti nevalia.
„Turėti reikalą su tokio dydžio žaidėju. Labai lengvai jis pajudins mažąjį pirštelį ir mūsų gali nebelikti. Jeigu jie sukuria tokį didžiulį infrastruktūrinį tinklą tarp Klaipėdos, Minsko, Kazachstano, o mes esame to grandis tiktai, tai jie jau gali pradėti mums diktuoti sąlygas“, – pastebi jis.
Premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis tikina, kad vyriausybė rengia santykių su Kinija strategiją. Ja vyriausybinė komisija remsis vertindama sudarytas sutartis.
„Vertinant kiekvieną sandorį, kiekvieną galimą investiciją ar kiekvieną galimą pasiūlymą, visų pirma turi būti įvertinti nacionaliniai interesai ir nacionalinio saugumo interesai“, – pasakoja A.Pikžirnis.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sutinka su žvalgybos įspėjimais dėl rizikų ir kad apie jas diskutuoti būtina. Pasak patyrusio derybininko, Lietuva yra globalaus, kaip vandenynas, pasaulio dalis, o nuo vandens atsitverti neįmanoma.
„Ar mes norime būti pasaulio didžiausių krovinių take, kuris yra rizikingas, bet tas rizikas įsivertiname ir bandome jas valdyti. Norint rizikas valdyti, reikia žinių. Ar mes pasiduodame panikai, fobijoms, kas lietuviams yra būdinga, apsitveriame sienomis ir tada su niekuo nebendraujame, kas yra rizikinga“, – sako derybininkas.
Klaipėdos uosto vadovybė tikina vis dar laukianti, kad „Šilko kelias“ iš Minsko pasuks į Klaipėdą.
„Tai aišku, kad visi uostai dėl tų srautų konkuruos – ir Kaliningrado, ir Latvijos, Estijos, Rusijos. Mes čia įsivelsime į konkurencinę kovą“, – pastebi Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
„Didžiojo akmens“ parko projektą valdo Baltarusijos ir Kinijos vyriausybės, kontrolinis 60 proc. paketas priklauso kinams, tačiau priimant sprendimus dalyvauja ir baltarusiai.
Gal dėl to pastaruoju metu Minske vis dažniau lankosi esami ir buvę oficialūs Latvijos vadovai, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakviestas oficialaus vizito į Latviją.
Ryga tikina jau parengusi pasiūlymų paketą, savo ruožtu A.Lukašenka tikina, kad pasiekti susitarimai bus naudingi.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus žadėjo, kad kroviniai iš „Didžiojo akmens“ gali būti nukreipti į Rygą.
Sutapo taip ar ne, antradienį akibrokštas Vilniui: Ryga ir Talinas pranešė, kad neribotam laikui atidedamas gegužę planuotas trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas be elektros tiekimo iš Rusijos ir Baltarusijos. Esą kortas sumaišė Rusijos planai tokį pat izoliuoto darbo bandymą atlikti dviem savaitėmis anksčiau Kaliningrado srityje.
Toks Baltijos energetikos sistemos bandymas būtinas, be jo neįmanoma pasitraukti iš penkiašalės BRELL sutarties ir pradėti elektros tinklų sinchronizavimą su Europa. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad tokie sprendimai nepriimami be politikų žinios.
„Tai yra politinė žinia, kad sinchronizacijos klausimas atidedamas neribotam laikui“, – sako buvęs ministras.
Čia galima įtarti, kad tokiu posūkiu suinteresuoti ir prie Baltarusijos atominės projekto prisidėję kinai. Jie aukštos įtampos elektros linijų, kitos infrastruktūros statybai skyrė 2 mlrd. dolerių. Jei Lietuva atsijungtų nuo BRELL žiedo, kai kurios elektros linijos liktų tiesiog nebereikalingos.
