Kinijos liaudies bankas dabar susiduria su priešinga problema nei Federalinis rezervų bankas, kuris 18 mėnesių griežtino politiką, siekdamas sutramdyti sparčiai kylančias kainas.
Defliacija – kainų mažėjimo tendencija visoje ekonomikoje – yra ypač pavojinga trajektorija Kinijai, kuri turi didžiulę skolą.
„Defliacija reiškia, kad tikroji skolos vertė didėja, – „Insider“ sakė Davidas Dollaras, Brookingso instituto Kinijos centro vyresnysis mokslininkas. – Didelė infliacija, kaip žinome, yra blogai, tačiau ji padeda valdyti skolos naštą per tam tikrą laiką. Defliacija veikia priešingai.“
Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, bendra namų ūkių, įmonių ir vyriausybės skola sudaro apie 282 proc. metinės ekonomikos produkcijos.
Trečiadienį Kinijos nacionalinio statistikos biuras paskelbti naujausi duomenys dar labiau padidino nerimą dėl to, koks augimas gali būti iki metų pabaigos, o „JPMorgan“ strategai įspėjo, kad Kinija rizikuoja tapti praėjusios amžiaus dešimto dešimtmečio „japoniška“ šalimi, jei politikos formuotojai nesiims spręsti būsto rinkos, finansinio disbalanso ir demografinio senėjimo problemų.
Anot „Financial Times“, Pekino pareigūnai paragino ekspertus nevaizduoti duomenų nepalankiai, prašydami ekonomistų „interpretuoti blogas naujienas iš teigiamos pusės“.
Tačiau nuo metų pradžios Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5 proc., o importas – 7,6 proc., gamybos aktyvumas mažėjo keturis mėnesius iš eilės, o liepos mėn. eksportas sumažėjo sparčiausiai per trejus metus – 14,5 proc. per metus
„Iki pandemijos Kinija augo maždaug 6 proc., o dabar jai sunkiai sekasi atsigauti, – sakė D.Dollaras. – Pagrindinės BVP sudedamosios dalys, susijusios su paklausa – vartojimas, investicijos, grynasis eksportas – visos jos šiuo metu turi rimtų problemų.“
Vis dažniau JAV vadovaujami Kinijos Vakarų prekybos partneriai atsigręžia kitur. Pasaulinė Kinijos prekių paklausa sumenko, net ir tuo metu, kai Rusija didina prekybą su Azija, vykstant karui Ukrainoje.
JAV gyventojų surašymo biuras pranešė, kad birželio mėn. Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 23,7 proc. ir pasiekė šešių mėnesių minimumą – 42,7 mlrd. Tai rodo ir Joe Bideno administracijos „rizikos mažinimo pastangas“, ir bendrą išlaidų mažėjimą, nes centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas.
Knygos „Kinijos kapitalizmo mitas“ autorius, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis Dexteris Robertsas leidiniui „Insider“ teigė, kad Pekinas daugiausia bėdų patiria dėl to, kad politizuoja savo ekonomiką.
Jo teigimu, Komunistų partijos narių įtraukimas į korporacijas ir pirmenybės teikimas valstybinėms įmonėms sumažino vidaus našumą, išgąsdino privatųjį sektorių ir sumažino šalies patrauklumą užsienio investicijoms.
„Daugelis bendrovių dabar mano, kad Kinija nėra ateities rinka“, – sakė D.Robertsas.
Antrąjį ketvirtį Kinijos užsienio investicijų rodiklis smuko iki 25 metų minimumo.
Dauguma Kinijos ekonominių problemų tiesiogiai susijusios su nekilnojamojo turto rinka.
Po pasaulinės finansų krizės 2009 ir 2012 m. Kinijai pavyko išvengti defliacijos, tačiau šiandieninė būsto rinka apsunkina dabartinę politikos formuotojų kovą.
Nepaisant pastaruoju metu sumažėjusių kainų, nuo 2009 m. nekilnojamojo turto vertė labai išaugo, todėl fiskalinio skatinimo priemonės gali neturėti tokio pat poveikio kaip anksčiau. Kinija leido plėtotojams per daug statyti, o dabar atsargų perteklius paralyžiavo pagrindinius plėtotojus.
Nekilnojamasis turtas sudaro apie penktadalį šalies ekonomikos, o šio sektoriaus priešpriešos veiksniai – didelės skolos ir silpna būsto pirkėjų paklausa. Remiantis Beike tyrimų instituto tyrimu, birželio mėn. būsto sandorių apimtis 330 Kinijos miestų per metus sumažėjo 19,2 proc., o vertė – 23,4 proc.
Šis nuosmukis padeda paaiškinti silpną Kinijos antrojo ketvirčio BVP, kuris buvo mažesnis, nei tikėtasi, ir sudarė 6,3 proc.
„Būsto kainos mažėja, todėl žmonės neperka, – sakė D.Robertsas, – Labai daug žmonių turto yra susieta su nekilnojamojo turto sektoriumi, todėl matydami, kad vertė mažėja, jie nusprendžia taupyti ateičiai, o ne išlaidauti. Kinijos vyriausybė negalės pakelti nekilnojamojo turto sektoriaus, jei nebus pasitikėjimo.“
