Gamintojų kainų indeksas (PPI) kyla jau keturis mėnesius iš eilės, spausdamas valdžios institucijas stabdyti nekontroliuojamą išlaidų augimą tuo metu, kai šalies pareigūnai mėgina suteikti naują pagreitį antrosios pasaulio ekonomikos atsigavimui.
Ekonomikos atnaujinimas visame pasaulyje padidino energijos poreikį, o tiekimo problemas dar labiau apsunkino Kinijos siekis įgyvendinti aplinkosaugos tikslus.
Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad PPI, vertinantis iš gamyklų iškeliaujančių prekių kainas, spalį šoktelėjo daugiau nei tikėtasi – 13,5 procento.
„PPI augimas didėjo dėl pasaulinių veiksnių ir mažo pagrindinių energijos rūšių ir žaliavų tiekimo šalyje“, – pažymėjo tarnybos vyresnysis statistikas Dongas Lijuanas.
Tai apima staigų anglių kainų augimą vidaus rinkoje, kylančias naftos ir dujų kainas visame pasaulyje ir tiekimo grandinės sutrikimus, teigė Rajivas Biswasas iš tyrimų bendrovės „IHS Markit“.
Kitas pastarojo meto veiksnys, pridūrė jis, buvo staigus pervežimo kainų padidėjimas visame pasaulyje „dėl stipraus prekybos srautų atsigavimo“ tarp Kinijos, JAV ir Europos.
PPI rugsėjį pasiekė 10,7 proc. ir tai buvo rekordinis augimas, užfiksuotas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio.
„PPI infliacijos padidėjimas ypač neigiamai veikia investicijų paklausą, nes vystytojai ir vietos valdžia šiais metais jau patiria finansinę įtampą dėl precedento neturinčių nekilnojamojo turto rinkos apribojimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Nomura“ ekonomistas Lu Tingas.
Gamyklų kainos taip pat didino eksporto sąnaudas ir „mažino Kinijos eksportuotojų konkurencingumą“, nors galbūt PPI jau pasiekė aukščiausią tašką, Pekinui pradėjus riboti anglių kainas.
Pasak Dongo Lijuano, 36 iš 40 pramonės sektorių, kurių atstovai buvo apklausti, pastebėjo kainų padidėjimą, įskaitant šuolius anglių, naftos bei gamtinių dujų gavybos sektoriose.
Tuo tarpu vartotojų kainų indeksas (CPI) – pagrindinis mažmeninės prekybos infliacijos matuoklis – po keturis mėnesius trukusio nuosmukio spalį pakilo labiau nei tikėtasi.
CPI pasiekė 1,5 proc., palyginti su 0,7 procento rugsėjį.
Daržovių kainos išaugo beveik 16 proc. dėl prastų orų, koronaviruso protrūkių ir augančių transportavimo išlaidų.
Vyriausybė šį mėnesį paragino žmones kaupti maisto atsargas dėl vis griežtesnių priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti naujausią COVID-19 protrūkį, o tai paskatino pranešimus apie paniškus pirkimus visoje šalyje.
Prekybos ministerijos pranešime institucijoms taip pat nurodyta imtis priemonių, kurios palengvintų žemės ūkio gamybą, užtikrintų sklandų tiekimo grandinių veikimą ir stabilias kainas.
