Pekinas laikosi „nulinio COVID“ politikos, kuria siekiama sustabdyti virusų plitimą vos užfiksavus protrūkį, taikant staigius ir ilgus karantinus. Visgi tokios priemonės smarkiai kenkia verslui ir kelia nerimą vartotojams.
Sulėtėjęs ekonomikos augimas užfiksuotas po to, kai didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje buvo dviem mėnesiams paskelbtas karantinas, dar labiau sutrikdęs tiekimo grandines ir privertęs gamyklas stabdyti veiklą.
„Šalies viduje epidemijos poveikis išlieka“, – penktadienį teigė Nacionalinio statistikos biuro (NSB) atstovas Fu Linghui, pažymėdamas mažėjančią paklausą ir tiekimo sutrikimus.
„Stagfliacijos rizika pasaulio ekonomikoje taip pat didėja“, – pažymėjo jis žurnalistams ir pridūrė, kad išorinis neapibrėžtumas stiprėja.
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, balandžio–birželio mėnesiais antra pagal dydį pasaulio ekonomika susitraukė 2,6 proc., skelbia NSB.
Kinija per pastaruosius dešimtmečius tik kartą fiksavo BVP sumažėjimą.
Analitikai prognozuoja, kad naujausi rezultatai dar labiau sulėtins visų metų augimą.
Vis dėlto pramonės gamyba birželį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, išaugo 3,9 procento. Gegužę rodiklis siekė 0,7 procento.
Mažmeninė prekyba išaugo 3,1 proc., nors mėnesiu anksčiau fiksuotas 6,7 proc. susitraukimas. Analitikai tai pavadino džiuginančiu ženklu.
Ekonomika yra „lėto atsigavimo kelyje“, mano Zhiwei Zhang iš „Pinpoint Asset Management“.
„Nepaisant to, ekonomikos augimas vis dar yra daug mažesnis nei jos potencialas, nes baimė dėl COVID-19 protrūkių ir toliau kenkia vartotojų ir įmonių nuotaikai“, – pridūrė analitikas.
NBS duomenys rodo, kad birželį nedarbo lygis miestuose sumažėjo iki 5,5 procento.
Tačiau nedarbas tarp 16–24 metų amžiaus asmenų buvo žymiai didesnis – 19,3 procento.
Šanchajuje, kurio BVP antrąjį ketvirtį smuko 13,7 proc., nedarbo lygis siekė 12,5 procento.
