Statistikos tarnybos skaičiavimais, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis antrąjį ketvirtį, kaip ir pirmąjį ketvirtį, sudarė 6,9 proc. ir buvo kiek didesnis negu analitikų vidutiniškai prognozuoti 6,8 procento.
Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies BVP balandžio–birželio mėnesiais išaugo 1,7 procento.
Investicijos antrąjį ketvirtį padidėjo 8,6 proc., o eksportas pirmąjį pusmetį išaugo 8,5 procento.
Pramonės gamyba birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 7,6 proc., o mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 11 procentų.
„Nacionalinė ekonomika 2017 metų pirmąjį pusmetį toliau stabiliai ir patikimai augo...“ – pareiškė statistikos tarnybos atstovas spaudai.
„Tačiau turime atminti, kad užsienyje tebėra daug nestabilių ir neaiškių veiksnių. O šalies viduje tebėra reikšmingų ilgalaikių struktūrinių prieštaravimų“, – pažymėjo jis.
Kinijos ekonomikos augimą metų metus rėmė skolintomis lėšomis finansuotos investicijos į infrastruktūrą ir nekilnojamąjį turtą, tačiau įspėjimai apie galimą finansų krizę paskatino Pekiną imtis priemonių skolai pažaboti.
Naujausiomis vyriausybės prognozėmis, šalies BVP, pernai padidėjęs 6,7 proc. – o šis prieaugis buvo mažiausias per daugiau kaip ketvirtį amžiaus – šiemet išaugs maždaug 6,5 procento.
Paskutiniais metais Kinijos ekonomikos augimo tempas laipsniškai lėtėjo ir valdžia teigia, kad tai yra visiškai normalu, nes šalis laipsniškai pereina prie augimo modelio, kuris yra mažiau priklausomas nuo vyriausybės skiriamų lėšų ir eksporto.
Tačiau Kinijoje ir toliau stebimos didelės ekonomikos kreditavimo apimtys, spekuliacinis bumas būsto rinkoje ir pajėgumų tam tikruose sektoriuose perteklius. Visgi auga ir vidaus vartojimas, taigi mažėja šalies priklausomybė nuo eksporto.
