Nacionalinio statistikos biuro duomenys parodė, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika 2021 metais augo 8,1 proc., pranokdama naujienų agentūros AFP apklaustų ekspertų 8,1 proc. prognozę.
Visgi ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį buvo lėčiausias per daugiau nei metus ir siekė vos 4 procentus.
Trečiąjį ketvirtį fiksuotas 4,9 proc. augimas.
Didžioji metinio augimo dalis fiksuota pirmąjį metų pusmetį, o paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais šalies ekonomiką sukrėtė daugybė sukrėtimų.
Kinijos institucijos kovoja su pastaruoju metu kilusiais viruso protrūkiais ir nekilnojamojo turto rinkos nuosmukiu, o Nacionalinio statistikos biuro atstovas Ning Jizhe (Nin Czičžė) pirmadienį perspėjo, kad „vidaus ekonomika patiria trigubą spaudimą – paklausos susitraukimą, pasiūlos šoką ir silpnėjančius lūkesčius“.
Kinijos „nulinės COVID-19“ politika leido gyvenimui šalies viduje iš esmės grįžti į įprastas vėžes, tačiau griežtos pasienio kontrolės priemonės ir tiksliniai karantinai, kuriais siekta kovoti su vietiniais protrūkiais, stabdė ekonomikos augimą.
Oficialiais duomenimis, praėjusį mėnesį pramonės gamyba išaugo daugiau nei tikėtasi – 4,3 proc., tačiau mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo iki 1,7 procento.
Nedarbo lygis miestuose gruodį siekė 5,1 procento.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika taip pat pranešė apie žemiausią gimstamumo rodiklį nuo komunistinės Kinijos įkūrimo 1949 metais, o tai dar labiau didina demografinės krizės grėsmę.
Pasak Nacionalinio statistikos biuro, gimstamumas pernai buvo 7,52 gimimo 1 tūkst. gyventojų. Analitikai įspėja, kad greitesnis nei tikėtasi populiacijos senėjimas gali pagilinti ir ekonomines šalies problemas.
