25 mln. gyventojų turinčiame mieste nuo kovo pabaigos buvo paskelbtas griežtas karantinas, o vėliau miestas buvo visiškai uždarytas maždaug dviem mėnesiams, nes Kinija griežtai laikosi „nulinio COVID“ strategijos kovoje su koronaviruso protrūkiais.
Griežti judėjimo apribojimai keliuose miestuose (kartais paskelbiami nustačius vos kelis COVID-19 atvejus) privertė vartotojus likti namuose ir sukrėtė ekonomiką, sumažindami mažmeninės prekybos, gamyklos gamybos ir eksporto augimą iki žemiausio lygio per maždaug dvejus metus.
Visgi laisvėjant apribojimams, kaip rodo ketvirtadienį paskelbti muitinės duomenys, siuntos į užsienį iš antros pagal dydį pasaulio ekonomikos gegužę šoktelėjo 16,9 proc., palyginti su 3,9 proc. balandį.
„Bloomberg“ apklausti analitikai kalbėjo apie 7,6 proc. eksporto padidėjimą.
Tačiau stebėtojai perspėjo, kad atsigavimas gali būti trumpalaikis.
„Per pastaruosius porą mėnesių įvykę dideli sutrikimai Jangdzės upės deltoje ir Pekino ryžtas tęsti nulinio COVID strategiją gali paskatinti kai kuriuos užsienio klientus perkelti savo užsakymus į <...> kaimynines šalis“, – neseniai paskelbtame pranešime teigė banko „Nomura“ analitikai.
Muitinės duomenimis, praėjusį mėnesį importas išaugo 4,1 proc., taip pat pranokdamas lūkesčius.
Kinijos prekybos perteklius praėjusį mėnesį siekė apie 79 mlrd. JAV dolerių. Balandį rodiklis buvo 51 mlrd. JAV dolerių, sakoma Muitinės administracijos pranešime.
