Remiantis muitinės duomenimis, balandžio mėnesį eksportas sumažėjo 2,7 proc. palyginti su laikotarpiu prieš metus ir siekė 193,5 mlrd. JAV dolerių, nors kovą buvo fiksuotas 14,2 proc. augimas. Šie rezultatai visiškai neatitiko privačiojo sektoriaus prognozių, numačiusio vienaženklį augimą.
Importas padidėjo 4 proc. iki 179,6 mlrd. JAV dolerių, nors kovo mėnesį buvo fiksuotas 7,6 proc. smukimas. Šis rezultatas rodo, kad galbūt vyriausybės pastangos stabdyti ekonomikos nuosmukį pradėjo duoti rezultatų.
Amerikietiškų prekių importas sumažėjo 26 proc., palyginti su ankstesniais metais, iki 10,3 mlrd. JAV dolerių. Eksportas į Jungtines Valstijas – didžiausią Kinijos užsienio rinką, sumažėjo 13 proc. iki 31,4 mlrd. JAV dolerių.
Nepaisant ankstesnių nuogąstavimų, kad Pekinas gali atsisakyti derybų dėl D.Trumpo grasinimų, dviejų milžinių derybos ketvirtadienį Vašingtone visgi turėtų įvykti. Kinija antradienį pareiškė, kad jos vyriausiasis prekybos derybininkas Liu He dalyvaus derybose, kaip ir planuota.
Silpni prekybos duomenys gali „padidinti spaudimą abiejų šalių lyderiams pasiekti sandorį“, – pažymima „Macquarie Bank“ pareiškime. Pasak banko atstovų, sprendimas siųsti vyriausiąjį derybininką į Vašingtoną rodo, kad „Kinija nenori, jog derybos būtų nutrauktos“.
Kinijos eksportas į JAV rinką sumažėjo 9,7 proc. per pirmuosius keturis šių metų mėnesius dėl D. Trumpo muitų politikos, kai Jungtinių Valstijų prezidentas padidino muitus reaguodamas į skundus, kad Pekinas verčia Jungtinių Valstijų bendroves perduoti kuriamas technologijas arba jas pasisavina.
Per tą patį keturių mėnesių laikotarpį JAV prekių importas sumažėjo 30,4 proc. po Kinijos atsakomųjų muitų ir nurodymų pirkėjams susirasti kitų tiekėjų.
Vašingtonas ragina Pekiną atsisakyti planų kurti vyriausybės vadovaujamus pasaulinius konkurentus robotikos, elektrinių automobilių ir kitų technologijų kūrimo srityje. Jungtinės Valstijos taip pat pageidauja kitų pakeitimų, įskaitant subsidijų nutraukimą Kinijos bendrovėms.
Kinijos vadovai teigia, kad jų ekonomika gali išgyventi muitų karą. Visgi nors JAV eksportuotojai nukentėjo labiausiai, Kinijos pramonės šakos, įskaitant elektroniką, su kuria Pekinas sieja savo ekonomikos ateitį, taip pat patyrė dviženklį pardavimų JAV sumažėjimą.
Nors abi vyriausybės teigė, kad derybose pasiekta pažanga, tačiau sekmadienį D.Trumpas išreiškė nusivylimą tuo, ką jis pavadino „lėtu tempu“. JAV pareigūnai apkaltino Pekiną mėginimu atsisakyti ankstesnėse derybose prisiimtų įsipareigojimų.
Paklaustas apie pasirodžiusius pranešimus, kad Kinija atsisakė įsipareigojimų dėl intelektinės nuosavybės ir kitų jautrių sričių, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuangas pažymėjo, kad nesutarimai yra įprasta derybų dalis.
„Mes neignoruojame prieštaravimų ir nuoširdžiai tęsiame konsultacijas“, – kalbėjo Geng Shuangas.
Anksčiau D. Trumpas buvo patvirtinęs 25 proc. muitus 50 mlrd. JAV dolerių vertės bei 10 proc. muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertėms prekėms iš Kinijos.
Pekinas į tai atsakė muitais 110 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms. Be to, buvo sulėtintas muitinės formalumų vykdymas JAV bendrovėms Kinijoje ir pavėlintas licencijų išdavimas draudimo ir kitose pramonės šakose.
Sekmadienį D.Trumpas parašė tviteryje, kad nuo šio penktadienio jis padidins 10 proc. muitus iki 25 procentų. Taip pat prezidentas nurodė ketinąs apmokestinti ir kitas Kinijos prekes, siunčiamas į Jungtines Valstijas.
Ekonomistai teigia, kad net jei bus pasiektas susitarimas, Kinijos eksportas šiais metais išliks silpnas dėl sumažėjusios pasaulinės paklausos ir spaudimo gamintojams, kurie išlaiko milijonus darbo vietų.
