Rugpjūčio 11 d. Kinija pradėjo savo valiutos devalvaciją.
Pažvelkime į investuotojų elgesį. Rugpjūčio 11 d. Kinija pradėjo savo valiutos devalvaciją. Tai lėmė dvi priežastys. Pirmiausia, tokiu būdu buvo palengvinta Kinijos eksportuotojų našta. Taip pat Kinija papildomai apsaugojo vidaus rinką, nes importuojamų prekių kaina padidėjo.
Tokie Kinijos valdžios sprendimai reiškė nuostolius užsienio investuotojams, kurie ėmė aktyviai pardavinėti turimus vertybinius popierius. Praėjusią savaitę šis procesas pasikeitė. Tailando ir Malaizijos bendrovių akcijos susigrąžino daugiau nei pusę savo buvusios vertės. Tai aiškiai rodo, kad investuotojai Kinijos problemų nelinkę sieti su visų besivystančių šalių rinkomis.
Toks investuotojų nusiteikimas nebūtinai atitinka realią situaciją. Dalis ekonomistų mano, kad bendrovių akcijos išlieka smarkiai pervertintos. Didžiausia problema ta, kad problemos nėra sprendžiamos pasitelkiant laisvos rinkos mechanizmus. Kinija ėmė ieškoti kaltų asmenų, kurie biržoje užsiėmė finansinėmis manipuliacijomis ir suėmė šimtus žmonių.
Ateities sandoriai rodo, kad Kinijos krizė toliau gilės ir egzistuoja didelė tikimybė, kad investuotojų spėjimai pasitvirtins. Bet koks Kinijos ekonomikos judėjimas žemyn gali sukelti sniego lavinos efektą, nes Kinijos valdžia išnaudojo turimų administracinių priemonių arsenalą. Komercinių bankų žadamos didžiulės fiksuotos palūkanos taip pat nebeatrodo tokios viliojančios.
Jei nepavyks sugeneruoti pakankamo finansinio srauto tokiems bankų pažadams įgyvendinti, krizė gali persimesti į Kinijos bankų sektorių. Tokiu atveju Kinijos bankai su kreditoriais turėtų atsiskaityti nuosavo kapitalo lėšomis, kurių gali pritrūkti.
Pekinas jau buvo priverstas gelbėti šalies bankų sistemą palaikydamas aukštą vertybinių popierių kainą, tačiau šiuo atveju bankams gali prireikti tiesioginės finansinės paramos. Kinija turi sukaupusi 4 trilijonų dolerių finansinį rezervą ir tai turėtų raminti, tačiau per pastaruosius metus šis rezervas sumažėjau daugiau nei 300 milijardų dolerių.
Tai rodo, kad Kinijos krizės pabaigos dar nematyti. Šalies bankinė sistema, skirtingais skaičiavimais, verta apie 7 trilijonų dolerių. Kinijoje investuoti pinigai greitai gali atsidurti visai kitoje rizikos zonoje. Krentančios vertybinių popierių vertės skatins investuotojų pesimizmą ir nusivylimą šia rinka. Kinijos ekonomikos augimui sustojus, tai pajus visos susijusios rinkos.
