Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kinijos krizės belaukiant: nerimo ženklai ir potencialios aukos Lietuvoje

Kinijos ekonomikos augimas yra bemaž dukart mažesnis nei buvome pratę pastaruosius 20 metų – buvo metų, kai ji augo ir po 14-15 proc. Lėtėjantis augimas jau smogė tokioms kompanijoms kaip „Apple“, ir dar didesnės šio antro pagal dydį pasaulio ūkio problemos gali suduoti smūgį viso pasaulio ekonomikai. Tai skaudi tema ir Lietuvai – Kinijos problemos gali paveikti ne tik tiesiogiai su ja susijusį Lietuvos verslą, bet ir kiekvieną mūsų asmeniškai.
Tiananmenio aikštėje vyko 1989 m. protestuotojų žudynių minėjimas
Kinijos krizės belaukiant: kodėl tai svarbu mums? / AFP/„Scanpix“ nuotr.

JAV atitolina problemas

JAV Federalinio rezervų banko (FED) pauzė kol kas padeda Kinijos valiutai ignoruoti kalbas apie lėtėjančią antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką.

Ketvirtadienį pasirodė duomenys apie staigų Kinijos gamyklinių kainų augimo nuosmukį. Kainų augimas lėtėja jau 6 mėnesį iš eilės ir gruodį tesiekė 0,9 proc., kai dar lapkritį fiksuotas 2,7 proc. augimas, rašo „Zerohedge“.

Vis tik Kinijos juanis dolerio atžvilgiu kainavo brangiausiai nuo liepos mėnesio, rašo „Bloomberg“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Juanis ir doleris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Juanis ir doleris

FED susitikimas gruodį leidžia tikėtis, kad Amerikos centrinis bankas palūkanų didinimą atidės dar ir kovą ar net ilgiau.

FED vadovas Jerome Powellas sakė, kad centrinis bankas „bus kantrus ir lankstus“, spręsdamas, kada didinti palūkanų normas.

Nors Kinijos eksportui stiprėjanti valiuta gali sukurti pasipriešinimą, tačiau gali labai padėti kituose frontuose. Visų pirma tai padeda suvaldyti kapitalo nuotekius, kas praeityje buvo labai didelė problema.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerome Powellas, JAV centrinio banko vadovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerome Powellas, JAV centrinio banko vadovas

Tai taip pat nukreipia dėmesį nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolatinių kaltinimų Kinijai, kuri neva manipuliuoja valiutos kursu siekdama konkurencinio pranašumo. Tai taip pat suteikia Kinijos monetarinės politikos formuotojams lankstumo.

Pusė pasaulyje pagaminamo plieno, vario, akmens anglies ir cemento keliauja į Kiniją, taip pat maždaug pusė pasaulio kiaulienos ir trečdalis ryžių. Taigi, jeigu Kinija nepirks, kainos kris.

Kiek laiko truks juanio, kuris pernai smuko 5,4 proc., atsigavimas, nėra aišku. J.Powellas užsiminė, kad FED ir toliau mažins savo aktyvų skaičių iki „įprasto lygio“.

„Juanis gali laikytis puikiai iki tada, kai FED vėl pakels palūkanų normas, padidės įtampa dėl prekybos ir Kinija vėl visu pajėgumu ims stimuliuoti ekonomiką“, – sakė Honkonge įsikūrusio banko „Rabobank“ analitikas Michaelis Every. Jo manymu, kyla klausimas ne „ar“, o „kada“ valiuta vėl pakeis kryptį ir „mes pasieksime“ naujas žemumas.

Penktadienį juanis sustiprėjo 0,3 proc. iki 6,678 už dolerį 10 val. 17 min. Šanchajaus laiku.

JAV iždo sekretorius Larry Summersas įspėjo, kad Kinija susiduria su didžiausiu iššūkiu per dešimtmetį. „Citigroup“ ekonomistai mano, kad defliacijos rizika atveria galimybę Kinijos centriniam bankui sumažinti palūkanų normas pirmąkart nuo 2015 metų.

Kodėl tai svarbu?

Kinijos ekonomikos problemos dabar globaliai ekonomikai yra kur kas aktualesnės nei prieš 10-20 metų, rašo BBC.

Amžių sandūroje Kinijos ekonomika sudarė 7 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet šis rodiklis, panašu, bus 19 proc., taigi beveik penktadalis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gamykloje: Kinijos gamintojas integruoja dirbtinį intelektą į sekso lėles
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gamykloje: Kinijos gamintojas integruoja dirbtinį intelektą į sekso lėles

O Kinijos pramonė yra glaudžiai susijusi su tarptautinėmis tiekimo grandinėmis. Spartus Kinijos ekonomikos augimas pastaruosius 25 metus ją padarė antra pagal dydį pasaulio ekonomika.

Kinijos ekonomikos augimas pastaruoju metu lėtėja ir dabar metinis prieaugis siekia apie 6,5 proc. Palyginti su išsivysčiusiu pasauliu augimas vis dar yra labai didelis, vis tik jis yra maždaug dvigubai mažesnis nei buvome įpratę pastaruosius 20 metų.

Oksfordo universiteto Kinijos studijų centro mokslininkas George'as Magnusas sako, kad Kinijos ekonomika dabar yra tokia didelė, kad iš esmės nustato pasaulinę tam tikrų produktų kainą.

Pusė pasaulyje pagaminamo plieno, vario, akmens anglies ir cemento keliauja į Kiniją, taip pat maždaug pusė pasaulio kiaulienos ir trečdalis ryžių.

Taigi jeigu Kinija šių produktų pirks mažiau, kainos kris.

DBS banko strategai Taimuras Baigas ir Nathanas Chow sako, kad svarbiausias globalios ekonomikos klausimas yra „Kinijos ekonomikos negalavimas yra rimtas“.

„Lėtėjanti Kinijos ekonomika yra ir pagrindinis veiksnys, traukiantis žemyn pasaulio ekonomika“, – aiškina jie.

Tuo metu G.Magnusas sako, kad nereikėtų baimių išpūsti.

„Nemanau, kad kas nors dabar galvoja apie Kinijos ekonomikos garmėjimą į bedugnę. Tiesiog visi buvo įpratę prie gana aukštų ir gerų rodiklių pastarąjį dešimtmetį ar daugiau“, – aiškino jis BBC.

Problemos jau pakirto tokias įmones kaip „Apple“

Kinijos akcijų rinkai pernai sekėsi prasčiausiai – metus ji baigė su 28 proc. nuosmukiu. „Apple“ šią savaitę pareiškė, kad lėtėjantys pardavimai Kinijoje reiškia, kad bendrovė neįvykdys savo pardavimo planu. „Apple“ pareiškimas savo ruožtu pasiuntė neigiamą signalą akcijų biržoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Apple“ naujų įrenginių pristatymas
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Apple“ naujų įrenginių pristatymas

„Apple“ nėra vienintelė pasaulinė įmonė, kenčianti dėl prastėjančių reikalų Kinijoje, skelbia BBC.

Kitos kompanijos taip pat viešai pasidalijo įspėjimais dėl Kinijos ekonomikos sulėtėjimo ir prekybos karo su JAV įtakos. Tarp tokių įmonių – ir „General Motors“, „Ford“, „Chrysler“, „Jaguar Land Rover“.

Šią savaitę Kinijos paieškos sistemos „Baidu“ vadovas Robinas Li panaudojo žymią „Sostų karų“ frazę savo darbuotojams įspėti: „Ateina žiema“ („Winter is coming“).

Tiesa, ne visi Europos prekės ženklai Kinijoje turi problemų. Rugsėjį „Nike“ pranešė, kad pardavimai Kinijoje šoktelėjo 24 proc. Kitas aktyvaus laisvalaikio aprangos gamintojas „Lululemon“ taip pat pranešė apie augusius pardavimus Kinijoje.

O kaip Lietuva?

Lietuvos eksportas į Kiniją nuolat auga. 2017 metais, Lietuvos banko ir „Verslios Lietuvos“ duomenimis, Lietuvos prekių eksporto vertė išaugo iki 180 mln. eurų. Palyginimui, 2013 metais eksportas sudarė per 88 mln. eurų.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2018 m. sausį-rugsėjį Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 139,1 mln. eurų (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė beveik 131 mln. eurų, o reeksportas – 35,9 mln. eurų). Palyginti su 2017 m. pirmų trijų ketvirčių duomenimis, bendras eksportas išaugo kiek daugiau nei 5 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas – beveik 8 proc.

2018 m. sausį-liepą daugiausia į Kiniją eksportuota lietuviškų baldų (31 proc. viso eksporto), medienos ir jos dirbinių (15 proc.), optikos ir matavimo prietaisų, chirurginių instrumentų (14 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių (9,5 proc.) ir įvairių cheminių produktų (6 proc.). Palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, baldų eksportas išaugo ketvirtadaliu, mechaninių įrenginių – beveik 40 proc., o cheminių produktų – 56 proc. Tuo tarpu medienos ir jos gaminių eksportas mažėjo 13 proc., o optikos ir matavimo prietaisų, chirurginių instrumentų – daugiau nei 16 proc.

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas 15min pateikė kiek kitokius skaičiavimus*. Anot jo, lietuviškos kilmės produktų į Kiniją eksportas išsidėsto taip.

  • Baldai – 30,9 proc. viso eksporto į Kiniją
  • Mediena ir dirbiniai – 22,9 proc.
  • Optikos, matavimo, kontrolės, precizijos prietaisai – 15 proc.
  • Mašinos ir mechaniniai įrenginiai – 7,7 proc.
  • Įvairūs chemijos produktai – 5,5 proc.

Akivaizdu, kad Kinijos ekonomika tiesioginę įtaką padarytų ten eksportuojančioms įmonėms, tačiau Kinija yra svarbi ne tik jiems.

„Turėsime labai nedidelį poveikį mūsų tiesioginiam eksportui į Kiniją dėl to, kad Kinijos svoris eksporte nėra labai didelis. Žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, Kinijai tenka tik 0,75 proc. Be to, eksportas į Kiniją yra labai nediversifikuotas – 50 proc. eksporto yra mediena ir baldai“, – aiškino analitikas.

Pasak jo, poveikį pajus į Kiniją net neeksportuojantys verslininkai.

„80 proc. eksporto yra į Europos Sąjungą. Ir Lietuvos pramonėje yra labai daug kontraktinės gamybos įmonių, kurios yra integruotos į europines gamybos grandines. Pavyzdžiui, vokiečiai tiekia kažkokią produkciją į Kiniją. Kur matau didžiausią riziką, tai būtent poveikis Lietuvos eksportui per Europos rodiklius. Kinija yra antra didžiausia po JAV Europos eksporto partnerė – 10,5 proc. viso Europos eksporto eina į Kiniją. 94 proc. yra pramoninė gamyba. Tai reiškia, kad Europos pramonė yra labai stipriai integruota į Kinijos rinką“, – pasakojo A.Izgorodinas.

Jeigu vokiečiai arba danai gautų mažesnį užsakymą iš Kinijos, atitinkamai lietuviai gautų mažesnius užsakymus iš Vokietijos ir Danijos.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Vis tik, jo nuomone, kitos finansų krizės nešėja gali būti ne Kinija, o JAV.

„Kita krizė gali ateiti būtent iš JAV. Amerikos centrinis bankas pernai pernelyg agresyviai kėlė palūkanas ir sukėlė tikrą šoką ir paniką rinkose, kur jau prasidėjo didelis kritimas. Tai gali ateiti ir į privatų sektorių“, – sakė analitikas.

Dabar Kinijos kompanijos turi refinansuoti savo skolas. Problema, kad investuotojai šiuo metu nepasitiki įmonėmis ir Kinijos bendrovių obligacijos dėl to yra nepaklausios, – aiškino A.Izgorodinas.

Jo teigimu, Kinijos ekonomiką pernai pakirto prekybos karai.

„Žiūrint į pramonę, tai didelės tragedijos aš nematau. Bet poveikis yra didelis finansų rinkoms, nes šiuo metu Kinijos privataus sektoriaus skola siekia 160 proc. BVP. Kinijos kompanijos po pasaulio finansų krizės labai daug skolinosi finansų rinkose, platindamos obligacijas. Ir viskas buvo gerai tuo metu, kai pinigai pasaulyje buvo pigūs ir nebuvo prekybos karo, nes visi pasitikėjo Kinijos ekonomika. Dabar Kinijos kompanijos turi refinansuoti savo skolas. Problema, kad investuotojai šiuo metu nepasitiki įmonėmis ir Kinijos bendrovių obligacijos dėl to yra nepaklausios“, – A.Izgorodinas pridūrė, kad pernai Kinijoje prasidėjo kompanijų bankrotų banga.

*Jo aiškinimu, skirtumai skaičiuojant atsiranda todėl, kad jis žiūri tik lietuviškos kilmės prekių eksportą, iš statistikos eliminuoja tabaką ir naftą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais