Vicepremjeras Liu He paragino nesutarimus dėl prekybos spręsti taikiose ir ramiose derybose, rašo kinų laikraštis „Chongqing Morning Post“.
„Norime, kad problemos būtų ramiai sprendžiamos konsultuojantis ir bendradarbiaujant, – pareiškė pareigūnas. – Griežtai nepritariame prekybos karo eskalavimui.“
Kinijos vyriausybė dėl Vašingtono veiksmų penktadienį nusprendė nustatyti papildomus importo muitus 75 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms. Naujieji muitai bus įvesti dviem etapais – nuo šių metų rugsėjo 1 dienos ir nuo gruodžio 15-osios.
Be to, Pekinas nusprendė nuo kito mėnesio nustatyti 5 proc. muitą iš Jungtinių Valstijų importuojamai naftai. Importo muitas amerikietiškam „juodajam auksui“ bus įvestas pirmą kartą.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl tokių Pekino veiksmų nusprendė jau galiojančius importo muitus 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms nuo spalio 1 dienos padidinti nuo 25 iki 30 procentų.
Be to, naujasis muitas 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, kurį planuojama įvesti rugsėjo 1 dieną, sudarys ne 10, o 15 procentų.
D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat paragino JAV bendroves iškelti gamybą iš Kinijos.
Kinijos žiniasklaida pirmadienį griežtai sukritikavo D.Trumpo planus.
Pavyzdžiui, anglų kalba leidžiamas laikraštis „The China Daily“ redakcijos straipsnyje įspėjo, jog Vašingtonui „niekada nebus leista perimti Kinijos likimo kontrolės“.
„Tapo visiškai aišku, kad JAV administracijos muitų karas prieš Kiniją yra politiškai motyvuotas. Vašingtonas savo didžiausią prekybos partnerį nori priversti tenkintis antrojo smuiko vaidmeniu ir paklusniai vykdyti visus amerikiečių reikalavimus“, – pažymėjo leidinys.
„Vašingtonas vėl ėmėsi iniciatyvos eskaluoti kovą, tikėdamasis, jog Pekinas kuo anksčiau išmes rankšluostį į ringą. Tačiau Pekinas į prekybos karą žvelgia kaip į neišvengiamą išbandymą ugnimi, kuris dar sustiprins šalį“, – pabrėžė laikraštis.
O leidinys „The Global Times“ parašė, kad JAV bendrovėms Kinijos rinkos netektis prilygtų savižudybei.
„Amerikiečių bendrovės gali investuoti Kinijoje ir dirbti Kinijos rinkoje. Tačiau tuo atveju, jeigu kai kurios iš jų norės paklusti Trumpo įsakymui ir prisijungti prie Vašingtono prekybos karo, rezultatas bus niūrus. Sprendimas atsisakyti Kinijos rinkos yra tiesiog savižudybė“, – rašoma leidinio redakcijos straipsnyje.
