Prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad per pastaruosius ketverius metus nealkoholinio alaus, vyno ir sidro paklausa išaugo dvigubai. Gėrimų, iš kurių buvo pašalintas alkoholis, paklausa 2015 metais augo 17 proc., 2016 metais – 10 proc., šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais – jau 61 proc.
Palyginus tą patį laikotarpį (sausio–rugpjūčio mėnesius) 2014-aisiais ir šiemet, nealkoholinių alaus, vyno ir sidro paklausa išaugo dvigubai, o stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų nuperkama ketvirtadaliu mažiau.
Prekybos tinko „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė G.Bielskytė sako, kad nealkoholinio alaus ir panašių gėrimų šiais metais prekybos tinkle jau parduota daugiau nei 2015 metais.
„Pastebime, kad šių gėrimų pardavimai smarkiai auga. Mes taip pat, matydami, kad pirkėjai domisi šiais gėrimais, plečiame asortimentą, juolab kad ir gamintojai turi vis daugiau ką pasiūlyti, intensyviai šiuos gėrimus reklamuoja“, – kalba ji.
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė B.Čaikauskaitė pažymi, kad šiame prekybos tinkle nealkoholinių gėrimų populiarumo didėjimas jaučiamas trečius metus iš eilės.
„Panašu, kad artimiausiu metu ši situacija nesikeis ir gali tik sustiprėti“, – svarsto ji.
Populiariausi tarp šių gėrimų – nealkoholinis alus ir nealkoholinio alaus kokteiliai. Tokie gėrimai be alkoholio populiariausi tarp 18–44 ir 25–34 metų amžiaus, sostinės ir kurortinių miestų gyventojų. Absoliutus gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, lyderis – nealkoholinis alus.
„Maximos“ duomenimis, nealkoholinis alus sparčiai populiarėti pradėjo 2015 metais, tuomet jo pardavimai, palyginti su 2014-aisiais, augo 15 proc., 2016 metais nealkoholinio alaus kiekiniai pardavimai augo 7 proc., o šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais matomas jau 54 proc. pardavimų augimas.
Priežastis ne tik sveikesnė gyvensena, bet ir brangstantis alkoholis?
Prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento direktorė Vilma Drulienė sako, kad pirkėjų įpročiai pastaruosius keletą metų tikrai labai keičiasi, o siekis gyventi sveikiau pastebimas pirkėjams renkantis visuose parduotuvių skyriuose. Alkoholinių gėrimų skyriai – ne išimtis.
Progos, kuomet pasirenkamas nealkoholinis alus, vynas ar sidras, dažnėja.
„Progos, kuomet pasirenkamas nealkoholinis alus, vynas ar sidras, dažnėja. Juos geria nebe vien vairuojantieji ar besilaukiančios moterys, tačiau ir žmonės, siekiantys gyventi sveikiau. Tai tampa savotiškai madinga“, – sako V.Drulienė.
Pasak G.Bielskytės, tokių gėrimų vartojimas jau tampa tam tikra kultūra, kuriai esą padarė įtaką ir griežtėjantis alkoholio reguliavimas, ir sveikatinimo tendencijos. „Taip pat ir gamintojai teikia didelį dėmesį šiai produkcijai ir intensyviai ją populiarina“, – teigia G.Bielskytė.
B.Čaikauskaitės teigimu, nealkoholinių gėrimų pardavimų didėjimą lemia ne tik alkoholinių gėrimų rinkos mažėjimas, bet ir išaugęs gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai, kuri esą tampa madinga.
„Šią tendenciją galima sieti tiek su alkoholinių gėrimų akcizų tarifų didėjimu, tiek su augančiu Lietuvos gyventojų sąmoningumu. Vartoti nealkoholinius gėrimus tampa savotiškai madinga. Juos renkasi pirkėjai, norintys atsigaivinti ir teikiantys pirmenybę sveikesniam gyvenimui būdui, kuris dažnai yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu.
Reaguodami į tendencijas, nealkoholinių gėrimų gamintojai pristato naujus produktus, todėl rinka nuolatos plečiasi ir didėja prekių asortimentas“, – kalba B.Čaikauskaitė.
