Pasak leidinio, investicijų nebuvimas rodo Pekino nenorą sulaukti sankcijų dėl sandorių su Rusija.
Visgi centro direktorius Christophas Nedopilas Wangas neatmeta, jog investicijų kritimas gali būti laikinas, nes Rusiją ir Kiniją „aiškiai sieja glaudus“ bendradarbiavimas.
Jis, be kita ko, priminė, jog, nepaisant karo, Kinija padidino perkamus rusiškų energijos išteklių kiekius.
„The Financial Times“ pažymi, jog Kinija Rusijoje neinvestavo pirmą kartą nuo 2013 metų, kai buvo pradėta įgyvendinti šią programą.
Pernai Maskva ir Pekinas sudarė sutarčių, kurių bendra vertė siekė maždaug 2 mlrd. JAV dolerių, o nuo 2013 metų Kinija Rusijoje iš viso investavo daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių ir „The Financial Times“ Rusiją vadina vienais pagrindinių „Vienos juostos, vieno kelio“ projekto naudos gavėjais.
Iš viso nuo šio projekto sukūrimo 2013 metais bendros Kinijos investicijos į įvairias šalis sudarė 932 mlrd. JAV dolerių.
Rusijos ir Kinijos suartėjimas verdant karui Ukrainoje
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Kinija ne kartą kritikavo Maskvai paskelbtas tarptautines sankcijas, tačiau daugelis kinų bendrovių stengiasi nepažeidinėti nustatytų apribojimų, rašo „The Financial Times“.
Gegužę Rusija pardavė Pekinui rekordinį naftos kiekį, tapusi didžiausia Kinijos naftos produkcijos tiekėja.
Pasiekti rekordą padėjo, be kita ko, didelės nuolaidos, kurios taikomos Kinijai parduodamai rusiškai naftai ir kurios gali siekti iki 33 procentų.
Jungtinės Valstijos ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Kinijos ir Rusijos suartėjimo tuo metu, kai Ukrainoje verda karas. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė netikįs, kad Kinija šiuo klausimu „laikosi neutralios pozicijos“.
Tuo tarpu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi liepos viduryje pareiškė, jog Kinija nėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, bet neketina sėdėti „sudėjus rankų“, stebėdama padėtį.
Anot jo, Kinija sieks padėti taikiai išspręsti krizę Ukrainoje ir sutelks dėmesį į šios problemos sprendimą derybomis.
