Praėjusiais metais pastovioji pasėlių atsėjimo išmoka sudarė 25 proc. sumos, o vidutinis įmokų tarifas buvo 4,03 procento. 2012 metais bus galima rinktis 15 proc. arba 25 proc. dydžio atsėjimo išmoką, o vidutinis įmokos tarifas sudarys atitinkamai 4,84 proc. ir 6,08 proc., pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Numatomi pasėlių draudimo sistemos pakeitimai aptarti antradienį vykusiame ŽŪM vadovybės susitikime su „Vereinigte Hagel“ atstovais.
Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, šiuo metu yra labai svarbu suderinti numatomus augalų draudimo sistemos pasikeitimus, kad būtų galima prognozuoti lėšų poreikį šiai priemonei ir laiku išmokėti paramą pasėlius apsidraudusiems žemdirbiams.
„Atsižvelgiant į šalies biudžeto galimybes, kitais metais augalų draudimui galime skirti 12 mln. litų“, – pranešime sakė K.Starkevičius.
Valstybė iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams šiuo metu kompensuoja 50 proc. draudimo įmokos. Pasak ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktoriaus Vyganto Katkevičiaus, ministerija siūlo ir toliau kompensuoti 50 proc. draudimo įmokų, bet nustatyti didžiausius įmokų dydžius arba kiekvienam ūkiui, arba hektarui pagal augalų rūšis.
Nustatant didžiausią paramos sumą ūkiui, didesnis paramos intensyvumas būtų smulkesniems ūkiams. Nustatant didžiausią paramos sumą vienam hektarui pagal augalų rūšis, visiems ūkiams paramos intensyvumas būtų vienodas.
Daugiausia žemdirbiai pasėlius draudė nuo iššalimo, net 90 proc. draudėsi nuo keturių rizikų.
Pasak K.Starkevičiaus, ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos šalys draudimo įmokas norėtų kompensuoti iš 2014–2020 m. ES skiriamų lėšų, tačiau dėl šios galimybės dar reikia pakovoti Briuselyje. Susitikime buvo pasiūlyta abiems pusėms sujungti jėgas ir kartu teikti bendrus koordinuotus pasiūlymus, juolab, kad „Vereinigte Hagel“ vadovas Raineris Langneris yra ir visos Europos žemės ūkio draudikų asociacijos prezidentas.
Pasak „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, pasėlių draudimas Lietuvoje populiarėja. 2008 m. buvo apdrausta 64,5 tūkst. hektarų (ha) pasėlių, o šiais metais net 270 tūkst. ha, draudimo suma išaugo nuo 122 mln. iki 800 mln. Lt, o įmokų suma – nuo 5 mln. iki 32,4 mln. Lt. Žaloms atlyginti pirmaisiais veiklos metais išmokėta 117 tūkst. Lt, o šiemet jų suma jau sudaro 60 mln. Lt, o iki metų pabaigos sieks 70 mln. Lt. Bendrovės ekspertų teigimu, šiemet nuostolingumas sudaro 220 proc., o pernai buvo 284 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 881 apsidraudęs ūkis.
A.Navicko teigimu, pagal plotą šiais metais daugiausia apdrausta javų. Daugiau apdrausta ir rapsų, kurių draudimo įmokos šiemet siekia 21,7 mln. Lt, tačiau jų nuostolingumas labai didelis. Daugiausia žemdirbiai pasėlius draudė nuo iššalimo, net 90 proc. draudėsi nuo keturių rizikų.
Pasak A.Navicko, javus, bulves ir kitas kultūras galima drausti atskirai, tačiau didžiausius nuostolius atnešančius rapsus draudikai draudžia tik kartu su javais. Tokia tvarka galioja ir Vokietijoje.
