1. Vanduo gyventojams brangs apie 40–50 proc.
Už vandenį iš čiaupo kitąmet gyventojams teks mokėti daugiau.
„Neseniai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos vidutiniškai didėja 40–50 proc.“, – 15min patvirtino VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė.
Pavyzdžiui, nuo 2023 m. sausio 1-osios „Vilniaus vandenų“ bendrovės klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 47 ct už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant be PVM arba 57 ct daugiau, skaičiuojant su PVM. Butų gyventojams tarifas už paslaugas padidės nuo 1,20 iki 1,67 Eur be PVM (2,02 Eur su PVM), individualių namų gyventojams nuo 1,18 iki 1,65 Eur be PVM (2,00 Eur su PVM), įmonėms – nuo 1,24 iki 1,71 Eur be PVM (2,07 Eur su PVM).
Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas vieno šeimos ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 1,88 Eur per mėnesį, skaičiuojant be PVM (arba 2,28 Eur su PVM).
Dėl šiais metais neprognozuotai stipriai išaugusių elektros energijos kainų, visos šalies vandentvarkos bendrovės susidūrė su drastišku sąnaudų augimu. Per pirmus devynis šių metų mėnesius bendrovės „Vilniaus vandenys“ kaštai už elektros energijos sunaudojimą, lyginant su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,9 mln. eurų, t. y. 2,4 karto.
„Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė15min teigė, kad kol kas iš VERT negavusi šios patvirtintos informacijos ir žadėjo apie tai informuoti artimiausiomis dienomis. Numatoma, kad VERT perskaičiuotas kainas nustatys gruodžio mėnesį ir jos bus pradėtos taikyti nuo 2023 m. vasario mėnesio.
Lyginant su 2021 m., UAB „Šiaulių vandenys“ sąnaudos energetiniams ištekliams (elektros energija, šiluminė energija, gamtinės dujos bei biodujos), naudojamiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, išaugo 1,5 mln. Eur, t. y. 157 proc. (2,6 karto). Neeilinio perskaičiavimo metu ir buvo įvertintos šios faktiškai patirtos, tačiau šiuo metu galiojančiose paslaugų kainose neįvertintos sąnaudos. Numatoma, kad kainos šiauliečiams didės vidutiniškai 17 proc.
Brangiausiai už vandenį moka Anykščių, Rietavo, Prienų ir Molėtų gyventojai. Pigiausiai – iki tarifų perskaičiavimų – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys.
2. Visuomeniniame tiekime elektra brangs 4 centais
Nuo Naujųjų metų brangs ne tik vanduo. Finansų ministrė ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) baigia derinti kitų metų elektros ir dujų tarifus gyventojams. Tiesa, kiek konkrečiai teks mokėti už dujas ir elektrą, kaip anksčiau teigė Gintarė Skaistė, sužinosime 2022 m. gruodžio 15 d., kai VERT priims sprendimą.
Pasak E.Juozėnaitės, elektros sektoriuje tarifai galėtų didėti iki 17 proc.
Visuomeninio tarifo elektra pirmąjį pusmetį brangs 4 centais ir kainuos 28 centus, o antrąjį pusmetį – 33 centus.
Tiesa, formaliai elektros kaina greičiausiai bus gerokai didesnė – tarifas pirmam pusmečiui turėtų siekti apie 56,5 ct/kWh, tačiau jis iki 28 ct/kWh bus sumažinamas valstybės paramos pagalba. Dabartinis visuomeninio tiekimo tarifas taip pat yra didesnis nei 24 ct/kWh, bet jam taikoma 9 ct/kWh nuolaida.
Tad, įvertinus visas nuolaidas, realus elektros kainos pokytis vartotojui ir bus minėti 4 ct/kWh.
Renkantis nepriklausomą tiekėją šiuo metu ji brangesnė. Visiems elektros vartotojams po sausio 1 d. keisis ir kompensacijų tvarka. Šiuo metu valstybė kompensuoja iki 9 ct/kWh. Mažiausias tarifo dydis, kuriam kompensacija netaikoma, yra 24 ct/kWh.
Pasirinkusieji nepriklausomą elektros tiekėją nuo Naujų metų taip pat gaus kompensacijas. Valstybė kompensuos tarifus, viršijančius 28 ct/kWh. Jiems maksimali kompensacija už elektrą siektų 28,5 cento. Jei žmogus yra užfiksavęs elektros kainą ties mažesne riba, kompensacijos negaus.
3. Dujos brangs iki 38 proc.
Nuo Naujų metų gyventojams teks mokėti brangiau ir už dujas. Pasak E.Juozėnaitės, Vyriausybei patvirtinus kompensacijas gamtinių dujų tarifams, jie didėtų apie 17–38 proc.
„Prognozuojama, kad gamtinių dujų kaina viryklėms galėtų augti apie 37 proc. Tuo metu dujos, kuriomis šildosi žmonės, galėtų augti ne 40 proc., bet apie 20 proc. Tokiu atveju gamtinių dujų kaina viryklėms būtų apie 1,4 euro už kub. m, o dujų, kuriomis šildosi žmonės – 0,92 euro už kub. m“, – prognozavo G.Skaistė.
4. Atliekų tvarkymas kainuos 20–30 proc. daugiau
Aplinkos ministerija keičia atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimo tvarką. Ministerijos teigimu, keičiasi tik skaičiavimo metodika – ji gyventojų esą nepalies. Tuo metu savivaldybių asociacija tvirtina, kad kainos vienareikšmiškai augs bent 20–30 proc., o atliekų tvarkymo pabrangimą labiau pajaus ne didmiesčių, o mažesnių miestų gyventojai.
Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė 15min teigė, kad keičiama metodika – tik dalis regioninės kainos. Pastarąją nuo kitų metų lems tai, kiek reikės pinigų atseikėti VERT išlaikymui, taip pat ir padidėjęs sąvartynų taršos mokestis, energijos kainų šuolis, nuo naujų metų didėjantis minimalus atlygis.
Anot jos, prie didėjančios gyventojams atliekų tvarkymo kainos prisidės ir didėjantis minimalus atlyginimas, išaugusios elektros bei kuro sąnaudos.
„Manau, 20–30 proc. pabrangimas neišvengiamas logiškai galvojant. Mes girdime iš regionų nerimą, kadangi kuo mažesnė savivaldybė, tuo kaina gali didesnė būti, tiesiog nėra rinkos, per mažai abonentų“, – aiškino ji.
Tuo metu VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė 15min teigė, kad komunalinių atliekų tvarkymo kainų valstybinis reguliavimas dar nėra taikomas.
„Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos šis reguliavimas yra numatomas, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d., o pirmosios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo kainos bus nustatomos 2023 m. II pusmetyje. Todėl anksti komentuoti, kaip keisis atliekų tvarkymo įkainiai“, – sakė E.Juozėnaitė.
5. Didesnės paskolų įmokos
Europos Centrinis bankas veikiausiai gruodžio viduryje ir vėl didins paskolų palūkanas. Pastarosios greičiausiai viršys 2 proc., tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euribor“.
Ką tai reiškia turintiems paskolų gyventojams? Ekonomistai perspėja, kad palūkanos kitąmet gali didėti ir iki keturių procentų, o tai stipriai išaugintų žmonių turimas būsto paskolas – tūkstančiais eurų per metus.