Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.
Naujos sankcijos rengiamos, nes „žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą nesiliauja“, pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Šiandien siūlome sugriežtinti didelį poveikį turinčias ES sankcijas Kremliui, veiksmingiau užtikrinti jų vykdymą ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 metų sausio. Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pridūrė ji.
Dėl rusiško aukso importo draudimo birželio pabaigoje jau susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalys. Tame susitikime dalyvavo ES priklausančios Vokietija, Prancūzija ir Italija.
EK, kuri rengia 27 šalis vienijančio bloko tarptautines sankcijas, pasiūlymas bus aptartas kitą pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
Dabar ES aiškinsis „būdus, kaip galėtume įvesti sankcijų režimą auksui, kuris yra svarbi Rusijos eksportuojama prekė“, viešėdamas Prahoje sakė EK pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
„Kai tik pasieksime susitarimą valstybių narių lygiu, mes jį paskelbsime“, – jis sakė prieš ES reikalų ministrų neformalų susitikimą, organizuojamą šiuo metu blokui pirmininkaujančios Čekijos.
„Norime suderinti savo sankcijų režimą su neseniai G-7 priimtomis priemonėmis“, – sakė M.Šefčovičius ir pridūrė, kad ES nuolat stebi savo sankcijų įgyvendinimą ir poveikį.
„Taip pat nuolat atnaujiname asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus“, – pridūrė jis.
Ukrainos vicepremjerė Olha Stefanišyna, dalyvaujanti susitikime Prahoje, ketvirtadienį ragino ES priimti naują sankcijų paketą.
„Iki šiol niekas neprivertė Rusijos pasijusti atsakinga už [savo] nusikaltimus, – žurnalistams sakė ji. – Tikimės, kad kitas, septintasis sankcijų paketas turės didelį varžomąjį potencialą ir bus priimtas neatidėliojant, kaip įmanoma greičiau.“
M.Šefčovičius pridūrė, kad ES taip pat sieks „uždaryti visas landas norintiems apeiti sankcijas“.
„Aišku, šis mechanizmas labai sudėtingas, todėl turime ne vien [jį] įkurti, bet ir tikrinti, stebėti bei uždarinėti vietas, kurios kokius nors būdu sukurtų apeiti leidžiančias platformas“, – aiškino eurokomisaras.
Jis taip pat tvirtino, kad ES narės nėra pavargusios nuo pagalbos Ukrainai, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario 24 dieną.
„Dar niekada nemačiau taip stipriai demonstruojamos vienybės ir visų valstybių narių bendrų pastangų ieškoti visų įmanomų išteklių – ar kalbėtume apie finansinę pagalbą, ar apie ginkluotės tiekimą“, – pabrėžė M.Šefčovičius.
„Net jeigu tai išties sudėtinga, tęsime, nes būtent ukrainiečiai, kovojantys už savo laisvę, yra pakliuvę į pačią sudėtingiausią padėtį“, – pridūrė jis.
Rusijos muitinės duomenimis, Britanija yra didžiausia rusiško aukso pirkėja – 2020 metais ji jo nupirko 290 tonų už 16,9 mlrd. dolerių (16,8 mlrd. eurų).
Tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas tvirtino, kad Bendrijos sprendimas nebus tik simbolinis žingsnis, nes „juo bus panaikintas dar vienas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo Ukrainoje finansavimo šaltinis“.
