Startas duotas, lenktynės prasidėjo. Pusmetis skirtas tam, kad žmonės apsispręstų – pradėti kaupti pensijai, tęsti ligšiolinį kaupimą, stabdyti jį ar visai nutraukti.
Situaciją trasoje puikiai valdančiam kartodromo administratoriui Viktorui Antipovui tai – dilema.
„Iš tikrųjų, reikės pasidomėt, įdomu visai būtų, kokį čia sprendimą geresnį padaryt“, – kalbėjo V.Antipovas.
Beveik 30 tūkst. būsimųjų pensininkų sprendimą jau priėmė – nebekaupti nuo šių metų reformuotoje antrojoje pakopoje. 19 tūkst. iš jų kaupimą sustabdė, o kiti, tokių apie 6 tūkst., kaupimą nutraukė.
Bet iš karto išryškėjo problema. Ir pensijų fondų valdytojai, ir būsimųjų pensininkų atstovai sako – dalis žmonių nesupranta, ką reiškia stabdyti kaupimą ir ką – grįžti į „Sodrą“.
„Tai yra skirtingi dalykai. Jeigu kaupimas stabdomas, tai sukauptos lėšos lieka toliau asmeninėje žmogaus sąskaitoje pensijų fonde ir toliau yra investuojamos, tačiau nėra papildomos jokiomis papildomos įmokomis. Tuomet, jeigu žmogus nutraukia kaupimą, yra grįžtama su sukauptomis lėšomis į „Sodrą“. „Sodra“ priskiria papildomų taškų ir mokės, sulaukus pensinio amžiaus, didesnę pensiją tokiam žmogui. Tačiau žmogus negaus papildomos pensijos iš fondo“, – pasakojo Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas Marijus Kalesinskas.
Jau yra atvejų, kai dėl kaupimo žmogus pasielgė priešingai, nei iš tikrųjų norėjo – grįžo į „Sodrą“, nors ketino tiesiog stabtelėti, taupant senatvei privačiai. „Sodra“ ir pensijų fondai mato žmogaus sprendimą, bet negali atspėti, ar jis apgalvotas, ar padarytas netyčia.
„Gal emocijos pagauti sprendimą kažkokį padarė, net terminologijos ne iki galo suprasdami. Pasakė vienaip, o pasirodo, jis turėjo mintyje ką kita. Bet, tarkim, ir pensijų bendrovė galėjo suprast, kas jis tą turėjo minty, ir tokiu atveju jokių klaidų nėra, tiesiog jau žmogaus nepagalvojimas kaltas“, – sakė Pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.
Fondų valdytojai prognozuoja, kad susipainiojusių daugės, nes po reformos įsigaliojimo tepraėjo mėnuo, ir neslepia jau bandę pagelbėti būsimiesiems pensininkams, kurie atsikvošėjo suklydę. Bet tai įmanoma, jei žmogus susivokia iškart, o ne po pusdienio ar dar vėliau. Tada, kad ir kiek būtų apmaudu, kelio atgal nebėra.
„Teisės aktuose tokia galimybė, kad, na, persigalvoti, pervesti į vieną pusę ir paskui atgal sugrįžti, nėra numatyta. Kaupimo bendrovė pardavė jo aktyvus (sukauptą turtą) ir jau atkurti tai, kas jau parduoda iš esmės nėra įmanoma, sugrąžinti į tą pačią poziciją, kuri buvo“, – teigė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Ekonomistė Rūta Vainienė stebisi, kaip atsitiko, kad, laiminant pensijų sistemos reformą, niekas nepagalvojo apie galimus suklydimus ir kaip juos ištaisyti. Sako dabar būtina tą padaryti.
„Jeigu tu nusiperki prekę, ji tau nepatinka, tu per 2 savaites gali grąžinti. O čia nieko negali. Tu priimi esminį finansinį sprendimą, kuris lies visą tavo gyvenimą, visą, ką tu gausi pensijoj arba visą, ką tu mokėsi, ir tu negali jo pakeisti. Žmogus tiesiog suklydo, tiesiog ne ten padėjo varnelę, ir jis niekaip negali to ištaisyti. Na, tai yra žiauru. Iš tikrųjų jam turėtų būti duotas tas protingas terminas atsitokėti. Ne visi per 15 minučių atsitoki“, – kalbėjo R.Vainienė.
R.Vainienės teigimu, šitas pusmetis kaip tik galėtų būti skirtas kartą atšaukti sprendimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paklausta, ar grįžusiems į „Sodrą“ ketinama leisti vėl iš jos išeiti, neatsakė. Tik teigia, kad kiekvienas gali bet kada iš naujo pradėti kaupti antrojoje pakopoje. Bet iš naujo – reiškia nuo nulio. O tai, anot rinkos dalyvių, gali būti milžiniškas praradimas būsimos pensijos dydžiui.
Kad iš norimo kelio neišsuktų į klystkelį, būsimieji pensininkai primygtinai raginami neskubėti. Prieš apsisprendžiant internetu, paskambinti arba, jei abejonių vis tiek liko, fiziškai ateiti į fondo valdymo bendrovę išsiaiškinti.
