„Praėję metai buvo vieni sėkmingiausių, jei ne sėkmingiausi per visą laikotarpį“, – džiaugsmo neslepia Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas. Pernai LEZ įsikūrė keturios naujos bendrovės, plėtrą vykdė ir esamos. Sėkmė aplankė ir naują bendrovės įgyvendintą sumanymą.
„Pirmieji įgyvendinome lankstaus pastato pramonei projektą, jis buvo pastatytas per penkis mėnesius. Pradėjome rizikuodami, kas nebūdinga vystytojams, tačiau šią savaitę pasirašysime sutartį su prancūzų klientu ir pastatas bus visiškai užpildytas.
Jaučiame aiškų poreikį, kuri juntama ir kitose šalyse, kad nebeužtenka pasakyti, jog pastatysime pastatą per 6 mėnesius, tai per ilgai, todėl turime būti pasiruošę. Investuojame į pastatą, kuris tuščias, kad galėtume pritraukti klientus, kurie priimtų sprendimą ir galėtų iškart čiupinėti, matyti sienas. 8 000 kv. metrų pastatas stovi, kur jau įsikūrę du klientai ir turėtų ateiti trečias. Jis bus užpildytas. Šiemet dar vieną statysime. Mūsų tikslas – pramonės įmonės“, – pasakojo E.Kiudulas.
Minėtame pastate veikia Vokietijos įmonė, surenkanti laidus ir atliekanti technologinius sprendimus elektriniams dviračiams, taip pat Norvegijos elektros prietaisų surinkimo įmonė. Pastate kuriasi ir klaipėdiečiai, planuojantys statyti elektrinius autobusus. Netrukus turėtų įsikurti prancūzai, kurie gamina ekologiškas statybines medžiagas.
Praėję metai buvo vieni sėkmingiausių, jei ne sėkmingiausi per visą laikotarpį, – sakė E.Kiudulas.
„Matėme poreikį ir tą poreikį pasitikrinome pas airius, kurie anksčiau už mus traukė investicijas. Jie jau prieš 8-10 metų pradėjo statyti specializuotus pastatus rizikuodami valstybiniais pinigais. Mes rizikuojame akcininkų pinigais, tačiau įtikinome, kad poreikis yra, beliko drąsos pasiimti. Kol kas pasiteisino, akcininkai patvirtino, kad nori tęsti“, – sakė E.Kiudulas.
Pasak vadovo, sėkmę šiemet būtų galima padalinti į tris dalis – plėtrą naujuose žemės plotuose vykdė esami klientai, kaip „Neogroup“, „Indorama“, investavusi 50 mln. eurų į naują gamybos liniją ir sukūrusi 60 naujų darbo vietų, plėtėsi ir „Yazaki“, padvigubinusi darbuotojų skaičių, bei kitos įmonės.
„Kitas sėkmės faktorius, kad turime naujų projektų, kuriems reikia žemės sklypų, taip pat sėkmingai įgyvendinome minėto pastato užpildymą. Metai, sakyčiau visai sėkmingi“, – kalbėjo vadovas.
Naujuose sklypuose veiklą ketina vykdyti olandai, gaminsiantys vamzdžius bei ispanai, kurie specializuojasi proteinų gamyboje.
Įspūdingos investicijos
Agentūros „Klaipėda ID“ investicijų skatinimo vadovas Kazys Pupinis 15min pridūrė, jog Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esančios aštuonios įmonės pradėjo plėtrą, kurių apimtys sudaro 72 mln. eurų. Papildomai sukurta 350 darbo vietų.
K.Pupinis pabrėžė, jog pernykščiai metai buvo pasiruošimo ir namų darbų metai visoms suinteresuotoms institucijoms, tapusioms Mėlynojo proveržio strategijos dalimi. Pusantrų metų veikianti agentūra pernai ėmėsi ruošti pasiūlymus užsienio investuotojams. Tikimasi, jog pirmosios kregždės Klaipėdoje nutūps jau šiemet. Tikslas aiškus – į Klaipėdą šiemet pritraukti naujų paslaugų centrų.
Pokyčiai – ir mieste
Milijoninės Klaipėdos savivaldybės investicijos pernai nukeliavo visų miestiečių gerovei sukurti. Vienas įsimintiniausių miestiečiams objektų – Klaipėdos baseino su vienintele Baltijos šalyse nardymo šachta atvėrimas.
Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, investuota į įvairias sritis – sporto, švietimo, kultūros objektus.
Praėjusiais metais Klaipėda buvo Europos sporto sostine, tad daug iniciatyvų būta šioje srityje.
„Buvo pastatyta sporto objektų, parengti techniniai projektai tolimesniam įgyvendinimui. Tarp įgyvendintų objektų – Klaipėdos baseinas su vienintele Baltijos šalyse nardymo šachta, Sąjūdžio parkas su „BMX“ aikštele. Riedutininkai, „BMX“ dviratininkai turi unikalią galimybę važinėtis. Ji pagal specialią technologiją išvien išlieta, tokių Lietuvoje daugiau nėra, yra Latvijoje ir Lenkijoje. Konsultavomės su jaunimu, ko reikėtų, kokios konfigūracijos, sutarėme, kad tai bus ne medinės laikinos konstrukcijos, o ištisas betoninis liejinys. Technologijų Lietuvoje nebuvo, teko su pirkimų tarnyba ginčytis, kuri bandė sąlygas unifikuoti, tad pasiūlymas galėjo būti ir nerealizuotas. Projektą pramušėme. Unikalus ir gera praktika Lietuvoje, bus galima naudotis diegiant aikšteles kituose Lietuvos miestuose“, – kalbėjo A.Zulcas.
Pernai parengtas futbolo mokyklos konversijos projektas. Vietoj seno, avarinės būklės pastato bus pastatytas naujas su futbolo aikšte viduje, aikštynais, dirbtinės žolės danga, apšvietimu ir pan.
Pagražėjo viešosios erdvės gyvenamuosiuose kvartaluose. Ties Gedminų gatve nutiestas dviračių takas, pastatytos vaikų žaidimo aikštelės.
Jau artimiausiu metu tikimasi užvirs darbai Malūnų parke (Trinyčių tvenkinys), čia planuojamos rekreacinės zonos, dviračių takai, apšvietimas, suolai, žaidimų aikštelės. Darbai turėtų užvirti ir Vaidilos aikštėje, Danės skvere. Pastarojoje numatoma stilizuota riedutininkų zona, papildomos vaikų žaidimų aikštelės, treniruokliai, bus sudaryta galimybė naudotis bevieliu ryšiu. Aplinką pagyvins trykštantis grindinis fontanas. Sutvarkyti planuojama ir Ąžuolyno giraitę, jau parengtas techninis projektas, tad čia taip pat bus sutvarkytos erdvės, aikštynai, apšvietimas.
Kitoks Jono kalnelis
Jau šių metų viduryje naujai atgims Klaipėdos širdis – Jono kalnelis. Teritorija, pasak R.Zulco, miestiečiams taps patogesnė ir patrauklesnė.
„Bastionų kompleksas – paveldo objektas, jis negali iš esmės keistis, tačiau bus kitaip pasiekiamumo prasme – atsiras pandusai, tad bus galima užkilti ir su vežimėliais, riedučiais. Ties liuteronų bažnyčios pastatu atsiras keltuvas. Teritoriją pakeis ir naujas apšvietimas suoleliai, danga, dviračių takas aplink Jono kalnelį, atsiras terasiniai laiptai, bus įrengtas fontanas, atsiras vaikų žaidimų aikštelė“, – pasakojo departamento direktorius.
Jau baigiamas daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas, ji atsirastų pačiame centre, Bangų gatvėje.
„Labai svarbus Jono bažnyčios atstatymo klausimas. Pernai buvo sudarytas dokumentų paketas, jis pateiktas Kultūros ministerijai dėl nacionalinės reikšmės statuso suteikimo šiam projektui. Toliau darome tuos namų darbus, atveriame kelią liuteronų bendruomenei įgyvendinti šio multikultūrinio centro perspektyvą“, – sakė R.Zulcas.
Jo teigimu, į pernykščių darbų kraitį svarbu „įdėti“ ir gatvių, kurios tarsi miesto kraujagyslės, rekonstrucijas. Pernai pradėta Tilžės sankryžos rekonstrukcija, iš žiedinės ji taps keturšale. Projektuojama Baltijos prospekto-Šilutės plento estakada. Ši sankryža miestui itin reikšminga. Pernai gerokai įsibėgėjo ir jau šiemet bus užbaigti Girulių plento darbai, tęsiami darbai ir Jūrininkų prospekte. Kai kuriomis pagaliau iš žvyrkelio gatvėmis pavirtusiomis arterijomis džiaugiasi Tauralaukio gyventojai.
Toliau vyksta diskusijos dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo bei požeminio parkingo įrengimo.
Atgimsta kultūros objektai
Pasak R.Zulco, dėmesys sutelktas ir į švietimo bei kultūros objektus. Piliavietėje, atkurtoje šiaurinėje kurtinoje, planuojamos naujos ekspozicijos.
„Kalbant apie istorinius pastatus, bus sutvarkytas fachverko kompleksas, kur veikia Baročio galerija, menininkų kiemelis, lėlių teatras, Kompleksas bus apšiltintas, atlikta rekonstrukcija. Energetiškai bus efektyvesni pastatai. Parengtas ir Kačinsko muzikos mokyklos apšiltinimo projektas.
Praėjusiais metais pradėjome Atžalyno bibliotekos rekonstrukciją, kuri taps biblioteka-bendruomenės namais. Kauno architektai parengė projektą, tad gims naujas kultūros centras“, – pasakojo R.Zulcas.
