Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai kreipėsi į gyventojus prašydami nelikti abejingais ir pranešti apie atvejus, kai piniginė socialinė parama skiriama ne tiems, kuriems iš tiesų reikėtų. „Iš tiesų informacija jau visus praėjusius metus buvo renkama, tačiau tik dabar ryžomės kreiptis į gyventojus“, - teigė savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Slepia vyrą, kuris išlaiko
Anot jos, jau pernai pasitaikė skambučių iš susirūpinusių žmonių, tikinančių, kad parama skiriama neteisingai. „Mes prašome konkrečių faktų, jei sužinome, kad vykdoma nelegali veikla, slepiamos pajamos – informuojame mokesčių bei darbo inspekcijas“, - aiškino pašnekovė.
Buvo atvejų, kai oficialiai nedirbančios moterys prašė paramos, tačiau slėpė, kad gyvena kartu su partneriu, kuris išlaiko būstą, remia materialiai.
Tam tikrais atvejais ketinama apsilankyti ir paramos prašytojų namuose – įsitikinti, kad žmonės iš tiesų gyvena nepritekliuje ir jiems reikia materialinės pagalbos. „Jei žmogus važinėja brangia mašina – dar nieko nereiškia. Gal jis ją pasiskolino? Gali ji tarnybinė? Smerkti išsyk taip pat nereikėtų“, - aiškino valdininkė.
Dažniausiai, anot A.Liesytės, tokiais atvejais patys žmonės atsisako paramos, nebeprašo jos.
Sutaupė milijonus
Praėjusiais metais Klaipėdoje ženkliai sumažėjo paramos prašytojų. 2012-aisiais piniginės socialinės paramos prašė 12,8 tūkst. klaipėdiečių. Jiems išmokėta 16,9 mln. Lt. Pernai paramos prašė 10,9 tūkst. Klaipėdos gyventojų. Jiems paskirta suma – 14,5 mln. Lt.
„Žinoma, didžiausią įtaką darė tai, jog sumažėjo nedarbo lygis. Tarp pašalpų ir nedarbo yra tiesioginis ryšis. Išaugus nedarbui matome daugiau prašančiųjų paramos“, - aiškino A.Liesytė. Klaipėdos mieste nedarbo lygis buvo vienas mažiausių Lietuvoje – kiek daugiau nei 9 proc.
Pašalpoms sutaupytas lėšas – beveik 2,4 mln Lt – uostamiesčio politikų bus prašoma leisti panaudoti socialinėms paslaugoms gerinti, taip pat padidinti socialinių darbuotojų darbo užmokestį.
