Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, strategiją, kurią rengs uostamiesčio mokslininkai, valdininkai ir verslininkai, galima vadinti beprecedenčiu atveju. „Pirmą kartą per šalies nepriklausomybės laikotarpį uostamiesčio savivaldos, verslo, uosto ir mokslo atstovai sutarė kartu siekti sukurti prielaidas kryptingos Klaipėdos ekonominės plėtros skatinimui“, - teigė jis.
Rengti bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti tolesnį jos įgyvendinimą sutarė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Vienu tokio sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiu pateikiama šiemet baigta Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcija.
Anot Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, šiuo metu, kai dar galima pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama, yra geriausias laikas rengti tokią strategiją.
„Yra įrodyta, kad tada, kai vietos savivalda veikia viena ir miesto plėtrą numato be verslo bendruomenės, tikimybė, kad verslo projektai bus įgyvendinti lygi 10 procentų. Ir atvirkščiai – kai veikiama drauge – sumanymus pavyksta įgyvendinti 90 proc.“, - tikino Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Skaičiuojama, kad strategijai parengti gali prireikti 150 tūkst. eurų. Daugiau nei pusę kaštų prisiima savivaldybė, ketvirtadalį – Uosto direkcija, likę partneriai – po 6 proc.
